Iš ko gaminama kosmetika: nuo geležies ir titano iki ant vikšrų nugarų augančių grybų

Senovės graikų filosofas Platonas sakė, kad grožis yra Dievo įsikūnijimas. „Tam tikra genialumo forma. Spindulys iš dangaus, temdantis mums protą. Grožis - trumpalaikė tironija.“ - sakė kiti susijaudinę išminčiai. Žvelgiame į veidrodį ir klausiame savęs, ar esame gražūs? Ar vidutiniškai gražūs, ar truputį gražesni? Kodėl mums patinka būti šalia gražių žmonių?

DELFI.TV laidoje „Mokslo sriuba“ išsamiai pasakojama apie tai, kodėl mes labiau atkreipiame dėmesį į gražius žmones? Kodėl norime būti pastebėti ir gražūs? Ir, žinoma, iš ko gaminama kosmetika, kuri mus padaro tobulesniais?

„Porą dienų išsamiai nagrinėjau makiažo kremų, pudrų, lūpų dažų sudėtį. Iš tiesų daugybę kartų nustebau. Labiausiai nustebino tai, kad kosmetikoje yra labai daug įvairių aliejų, riebalų, sviestų. Spalvą kosmetikai suteikia pigmentinės medžiagos. Baltą spalvą suteikia titano dioksido milteliai. Jie naudojami ir statybiniuose dažuose, plastikams, popieriui, vaistams, dantų pastose. Geltoną, raudoną, rudą, juodą spalvas suteikia geležies oksidai. Mums žinomos rūdys, rūdijantys automobiliai - tai tas pat geležies oksidas, kuris naudojamas ir kosmetikoje“, - sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.

Žinoma, ne visų kremų tūbelėse yra tik geležis ar švinas. Kosmetikos priemonės buvo pradėtos naudoti prieš 6 tūkstančius metų. Kosmetikos pramonė per tą laiką pažengė į priekį. Tačiau grožio šaltinius gamintojai vis dar sėkmingai skolinasi iš gamtos. Pavyzdžiui, kosmetikoje kremams naudojami ekstraktai iš dumblių, parazitinių grybų, išaugančių ar drugio vikšro kūno...

Išgauti tokius išskirtinius ingredientus nėra paprasta. Pavyzdžiui, laukinio arganų riešutų aliejų.

Šiaurės Afrikoje (Maroke) esančios Atlaso kalnų papėdės yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje auga laukiniai arganų medžiai. Vietinės berberų moterys rankomis renka ir gliaudo arganų riešutus, iš kurių vėliau spaudžia aliejų. Ištisus šimtmečius berberų moterys naudoja arganų aliejų grožio ritualuose. Be jo neįsivaizduojamos tradicinės hamam pirčių procedūros. Arganų aliejus yra turtingas polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis (ypač Omega 6) bei vitaminu E. Tai vienas iš stipriausiai odą maitinančių ir puoselėjančių aliejų, ne veltui jis vadinamas „aliejų karaliumi“.

Natūralus ir nerafinuotas sviestmedžių aliejus iš Ganos (Afrika) iki šiol gaunamas tokiu pat būdu kaip prieš tūkstantį metų. Sudžiovinti riešutų branduoliai sutrinami grūstuvėje. Miltai supilami į vandenį ir jame kaitinami tol, kol gaunama aliejinga masė, plūduriuojanti vandens paviršiuje. Masė išimama iš vandens, keletą kartų perplaunama ir paliekama atvėsti, kol sustingsta. Laikoma ir parduodama luitais it sviestas. Tai ir yra sviestmedžių aliejus.

Pavyzdžiui, „The Body Shop“ sviestmedis atkeliauja iš Ganos, Tungtėjos sviestmedžio moterų kooperatyvo, kuriame dirba 450 moterų. Vietinių moterų sviestmedis vadinamas “moterų auksu”. Nelengvai dirbančios moterys nesiskundžia - taip jos gali aprūpinti savo šeimas geresne pastoge, medicinos reikmenimis ir išleisti vaikus į mokyklas.

Kleopatra naudojo sviestmedį kaip pagrindinį natūralų aliejų savo odos grožio puoselėjimui. Sviestmedis 100 proc. atkuria, apsaugo ir drėkina kūno odą. Jis ramina sudirgusią odą ir malšina raumenų skausmus.

Dar vienas ingredientas, naudojamas šiuolaikinėje kosmetikoje - laukinės gamtos medus, surenkamas iš Sheka drėgnųjų miškų, plytinčių Etiopijos aukštumose. Šie miškai dėl savo bioįvairovės yra įtraukti į UNESCO saugomo pasaulio paveldo sąrašą.

Nektarą, iš kurio gaminamas medus, laukinės bitės suneša iš drėgnųjų miškų augalų žiedų, todėl Sheka medus išsiskiria savo ypatingu skoniu ir aromatu. Tai aukščiausios kokybės valgomas medus, kuriuo prekiauja garsiausios pasaulio kompanijos.

Sheka miškų bitės yra laukinės. Jos kolonizuoja pasirinktą avilį ir palieka jį po derliaus nuėmimo, todėl išvengia ligų, parazitų ir jų gydymui skirtų medikamentų. Medus yra surenkamas rankomis, tik iš labiausiai subrendusių korių.

Kosmetikos įmonės bendradarbiauja su aukšto meistriškumo Beza Mar bitininkais, kurie dirba pagal senovinius, natūralius bitininkystės metodus. Iš kartos į kartą perduodami bitininkystės tradicijas, jie palaiko harmoningą bičių darbą. Šie metodai padeda išsaugoti Sheka drėgnuosius miškus.

Tam, kad kiekvienam produktui pagamintų užtektinai medaus, beveik 100 bičių keliauja daugiau nei 2,1 km ir surenka nektarą kone iš 50 000 žiedų (tikslūs duomenys: 95 bitės, 2,184 kilometrai, 48 540 žiedai)!

Medaus kelias nuo žiedo iki stiklainio yra išties ilgas. Pirmiausiai iš miško medžiagų, tokių kaip žolė, bambukas ar mediena, yra pagaminami aviliai.

Tuomet grupelė bitininkų išeina į mišką kabinti avilių. Tai iš tiesų nelengvas darbas, reikalaujantis jėgų, patirties ir žinių. Bitininkai avilius kabina aukštai medžiuose, pasitelkdami iš vijoklinių augalų supintas virves.

Bitės neša ir gamina medų. Jos surenka nektarą iš miško augalų žiedų. Po keturių ar penkių mėnesių bitininkai sugrįžta prie avilių ir surenka medaus korius. Naudodami dūmines jie apsisaugo nuo bičių gylimų. Atrenkami tik labiausiai prisirpę medaus koriai.