Paslaptys prasidėjo nuo pat tos akimirkos, kai jis išvydo šį pasaulį. Pasak vienų šaltinių, Michelis de Nostredame'as gimė 1503 metų gruodžio mėnesį, kitų – 1504 metų sausį. Yra manančių, kad toks žmogus apskritai neegzistavo. Tačiau tai nėra tiesa. Tai, kad prieš pusę tūkstančio metų vienoje vargstančioje žydų šeimoje gimė liguistas berniukas, kuriam pranašavo trumpą, kančių kupiną gyvenimą, yra visiška tiesa. Medikų prognozės išsipildė tik iš dalies: kančių ir išbandymų jam pakako (sirgo epilepsija ir širdies ligomis), tačiau nugyveno jis tais laikais nemažai – 62 metus.
Nostradamas buvo itin gabus visiems mokslams: puikiai išmanė matematiką, astronomiją, alchemiją,, mediciną, literatūrą, mokėjo kelias užsienio kalbas, nuo vaikystės domėjosi filosofija, retorika.
| Užuot visiems nuleidęs kraują ir statęs klizmas, jis siūlė gerti vaistažoles ir iš jų pagamintas piliules. |
Universitete apsigynė daktaro disertaciją. Vedė, sulaukė dviejų vaikų, tačiau žmona ir vaikai nuo nežinomos ligos, tikėtina, maro, netikėtai mirė. Skaudi šeimos netektis labai sukrėtė vyrą, todėl jis išsiruošė į kelionę po pasaulį. Be to, bėgti iš šalies jį privertė ir gresianti inkvizicija. Per šešerius metus jis aplankė Europą, Egiptą. Manoma, kad būtent egiptiečių laimėjimai astronomijos srityje ir įkvėpė garsųjį pranašą tyrinėti ateitį.
TAPO GYVU KLASIKU
Tačiau savo laikmečio vertinimais, būsimasis pranašas buvo įvertintas kaip puikus gydytojas. Nes visi, kurie gėrė jo piliules, nuo maro nepasimirė. Ir atvirkščiai. Pranašystėmis Michelis de Nostredame'as užsiiminėti pradėjo tik šeštajame XVI amžiaus dešimtmetyje, kai persikėlė į Provanso Salono miestą, vedė antrą kartą, sulaukė šešių vaikų, atidarė viešbutį ir apleido gydytojo profesiją. Kurį laiką dirbo Prancūzijos karališko teismo daktaru. 1555 metais jis išleido pirmą savo pranašysčių knygą. Paskui jų buvo ir daugiau.
Magistro Michelio de Nostredame'o pranašystės iškart tapo, kaip dabar pasakytų, „metų knyga“ ir „bestseleriu“, o mažai kam žinomas gydytojas iš Provanso staiga atsidūrė gyvo klasiko vaidmenyje. Tačiau didysis pranašautojas „ateities knygą“ parašė taip painiai, kad vienareikšmiškai jos iššifruoti niekas negalėjo nei jam gyvam esant, nei mūsų laikais. Kaip ir dera save gerbiančiam pranašui, Michelis de Nostredame'as pirmenybę teikė aukštoms, itin miglotoms frazėms, kupinoms alegorijų ir nutylėjimų. Be to, tikslių datų Nostredame'as beveik niekada neįvardijo. Tipinė jo pranašystė atrodo maždaug taip: „Marsas grasina mums savo karine galia, jis privers pralieti kraują septynias dešimtis kartų“. Nereikia turėti itin audringos fantazijos, kad galima būtų pritaikyti tai kone kiekvienam susidūrimui – nuo šeimyninio barnio iki pasaulinio karo. Pasak tų, kurie Nostredame'ą prilygina dabartiniams burtininkams ir „aukštiesiems magams“, kvaršinantiems žmonėms galvas, jo mistiniuose regėjimuose apskritai nėra jokios prasmės. Vis dėlto, gerbėjų jis turi nepalyginti daugiau nei kritikų.
NUSPĖJO POPIEŽIUS, KARALIUS IR KARUS
Michelio de Nostredame'o apologetai pateikia dešimtis jo sėkmingų pranašysčių pavyzdžių. Jis nuspėjo Henriko II žūtį riterių turnyre, nurodydamas egzotišką mirties priežastį (priešininkas sužeidė jį ietimi į akį); išpranašavo ankstyvą jaunojo karaliaus Pranciškaus II mirtį ir tai, kad jo žmona Marija Stuart nesusilauks vaikų ir ilgus metus nesutars su Anglijos karaliene Elžbieta.
Karalius Karolis IX ir jo motina Catherine de Medici, labai vertinę Nostredame'o gebėjimus, kartą specialiai atvyko į Provanso Saloną su prašymu sudaryti jiems asmeninį horoskopą. Už darbą jam buvo pažadėtas dosnus atlygis – du tūkstančiai ekiu. Pačiam pranašautojui kažkodėl tai nesukėlė jokio susidomėjimo, todėl nuobodžiaujančiu veidu pradėjo sudarinėti horoskopą. Tačiau staiga karaliaus svitoje jis pastebėjo vienuolikmetį berniuką. Tai buvo tolimas karaliaus giminaitis Henrikas Navarietis. Michelis de Nostredame'as įkalbino palikti juos vienus ir ilgai apžiūrinėjo vaiką, po ko aukštiems savo svečiams pranešė: berniukas taps Prancūzijos karaliumi. Tai skambėjo absoliučiai neįtikimai, nes karalius Karolis IX turėjo tris brolius ir visi jie turėjo sūnus. Nepaisant visko, ši pranašystė išsipildė.
Bėgant metams Michelio de Nostredame'o vardas apaugo legendomis. Pavyzdžiui, jam priskiriama Spalio revoliucijos pranašystė, ilgametė Josifo Stalino tironija, kai „po meilės ir didelės laisvės kauke viešpataus vergiška atmosfera“. Arba: „Numatau karą planetos masto, išlydytu auksu šviečia dangus, stebuklingas dangus tapo žmonių žudiku“ – ar tik nekalbama apie atominę katastrofą?
Tų pačių 1561 metų gruodžio 16 dieną, kai knygų rinkoje pasirodė eilinis almanachas, Provanso gubernatorius Claude'as Savoie, pravažiuodamas pro Saloną, areštavo Nostredame'ą ir įkalino jį savo pilyje. Štai ką jis rašė karaliui: „Kalbant apie Nostredame'ą, aš įsakiau jį sučiupti ir pasiimti su savimi, uždraudžiau jam leisti almanachus ir pranašystes. Malonėkite man duoti nurodymą padaryti su juo tai, kas Jums ateis į galvą“. Sprendžiant pagal tai, kad Nostredame'as liko gyvas ir toliau tęsė savo publikacijas, karaliaus atsakymas nebuvo labai griežtas.
Michelis de Nostredame'as mirė nuo podagros komplikacijų 1566 metų liepos 2 dieną. Iki tol jis buvo spėjęs tapti pakankamai turtingu ir gerbiamu žmogumi, karalienės motinos patikėtiniu ir karaliaus gydytoju. Nepaisant visko, jis buvo be galo vienišas, iki gyvenimo galo kentėjo nuo nesupratimo, pavyduolių intrigų ir priešų neapykantos. Jo draugų ratas buvo ganėtinai siauras ir 1552 metais jis skundėsi: „Salone, kur gyvenu, esu… galvijų ir barbarų, mirtingų literatūros ir švietimo priešų apsuptyje“.
ATNEŠĖ NAUDOS IR PO MIRTIES
Laikantis Senovės Romos tradicijų į šventyklos sieną atremtoje plokštėje išraižyta epitafija byloja: „Čia palaidoti garsiojo Michelio de Nostredame'o palaikai, kuris buvo pripažintas verčiausiu iš mirtingųjų savo beveik dieviška plunksna aprašyti ateities įvykius, stebint žvaigždžių ir visos Visatos judėjimą“.
Iki šios dienos tarp išsipildžiusių Michelio de Nostredame'o pranašysčių minima tai, kad liūtas įveiks savo varžovą, išdurdamas jam akį. 1559 metais per dvikovą žuvo Henrikas II. Jis mirė nuo akiduobės sužeidimo. Žinomas atvejis, kai didysis Nostredame'as nusilenkė prieš paprastą vienuolį. Po kurio laiko šis žmogus tapo popiežiumi Sikstu V. Pranašautojas numatė Romanovų eros atėjimą Rusijoje. Kalbėjo apie Neptūno planetos atradimą. Pastaraisiais metais visuomenę ypač jaudino vienas iš eilėraščių, kuriame tiksliai aprašyti įvykiai iš tiesų stebina. „Devinto mėnesio vienuoliktą dieną du metaliniai paukščiai susidurs su dviem aukštomis statulomis“ – jūs jau supratote, kad kalba eina apie teroristinius išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai buvo sunaikinti bokštai-dvyniai…
Ar Michelis de Nostredame'as atnešė žmonijai naudos – ginčytinas klausimas. Vis dėlto, jam pačiam didžiojo pranašo šlovė padėjo ir kape. Prancūzijos revoliucijos metais naujoji valdžia atidarė jo skliautą vienos bažnyčios sienoje. Nostredame'o pelenus galėjo tiesiog išmesti, tačiau sumanus meras pasiūlė rūpestingiau elgtis su šiuo pranašu – esą, jis išpranašavo revoliuciją. Aiškiaregio pelenus buvo nuspręsta perlaidoti.
JO PRANAŠYSTĖS 2016 METAMS
Kiti metai, pasak Michelio de Nostredame'o, bus ne geresni už šiuos. Jis įspėja apie įvairias kataklizmas, kurios supurtys žmoniją. Pranašautojas kalba apie apsigimusio naujagimio, kaip viso kas bloga ženklo, gimimą. O pradžia bus Rytuose. Žmonės su turbanais pradės žiaurų, kruviną karą. Jis bus toks siaubingas, kad kitos šalys negalės likti nuošalyje. Į šią kampaniją įsitrauks daugiau nei dešimt valstybių.
2016-ieji yra Ugninės Beždžionės metai. Michelis de Nostredame'as išpranašavo masinį žmonių persikraustymą į Šiaurę. Jų bėgimą sukėlė ugnies spinduliai. Kai kurie mano, kad tai gali būti cheminio ginklo panaudojimo padariniai. Tačiau pats blogiausias dalykas laukia vėliau. Metų pabaigoje nutiks tai, kas baigsis konfliktu tarp krikščioniško ir islamo pasaulių. Dėl to kilęs karas truks 30 metų. Pasibaigus jam liks tik vienas tikėjimas.
Deja, nelaimės, laukiančios žmonių 2016 metais, neapsiribos kariniais veiksmais. Net gamta stos prieš mus. Amerika neteks vieno iš savo miestų, kuris patirs labai stiprų tornadą. Rusijoje siautės gaisrai, kurie sunaikins labai daug miškų. Užgesinti juos pavyks tik rudenį. Čekija, Vengrija, Didžioji Britanija ir Italija neteks dalies savo teritorijų. Jos paskęs po vandeniu dėl neregėtų liūčių, kurios sukels potvynius...
Jeigu Michelis de Nostredame'as tikrai turėjo dovaną „nuspėti“ ateitį, kaip jam iš tiesų tai pavyko? Atsakymo į šį klausimą taip ir nėra.
Mėgindami painiose eilutėse įžvelgti veidrodinį realaus gyvenimo atvaizdą, mes pamirštame tai, kas svarbiausia, – įsitikinęs Valstybinio Maskvos universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Vadimas Speranskis, kuris tyrinėja Nostredame'o palikimą. – Pasak Karlo Jasperso, „bet kokios prognozės prasmė – supažindinti mus su galimybių sfera, atverti tolimus horizontus ir sustiprinti laisvės pojūtį galimybių suvokimu“.
Kitaip tariant, įspėtas – pasiruošęs. Michelis de Nostredame'as perkeltine prasme pateikia mums įvairius galimos įvykių sekos variantus ir mums rinktis, koks kelias pasirodys „išsipildžiusiu“. Atitinkamai, ne taip jau svarbu, pranašas jis ar genialus eiliuotojas, sukūręs eiliuotos politinės pranašystės žanrą. Kuris, entuziastingai priimtas amžininkų, išsaugo savo patrauklumą iki šiol.