Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Didžiojo šeštadienio nuo varpų nutilimo iki suskambėjimo laikytasi beveik visiško pasninko.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcijoje dėl atgailos ir pasninko dienų rašoma, kad Didįjį penktadienį privaloma tiek pasninkas, tiek abstinencija.
Didįjį penktadienį reikia susilaikyti nuo mėsiškų patiekalų. Galima valgyti tik vieną kartą per dieną. Pusryčius, pietus ar vakarienę - nėra taip svarbu. Dar porą kartų reikėtų tik lengvai užkąsti.
DRAUDŽIAMA MĖSA
Per pasninką negalima valgyti šiltakraujų gyvūnų mėsos: jautienos, kiaulienos, paukštienos, žvėrienos.
Tiesa, nors jūros gėrybės ir nėra draudžiamos, tačiau per pasninką reikėtų maitintis kuo paprastesniais valgiais ir susilaikyti nuo pagundų.
Senovėje per pasninką žmonės atsisakydavo ir pieno produktų bei kiaušinių, tačiau dabar šie produktai leidžiami. Kaip ir sviestas, grietinė, majonezas.
NEGALIMA TVARKYTIS
Nuo seno tik bažnyčioje, bet ir namie buvo nusistovėjusi Didžiosios savaitės tvarka. Šią savaitę negalima bartis, pavydėti, nepriimtina, ypač šeštadienį, ką nors skolintis ar skolinti, nes nesiseks gyventi.
Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena, vadintas dar „Čystuoju ketvirtadieniu“. Šią dieną tvarkomos sodybos, sodai, namai, krečiami kaminai, iš trobų išnešama visa, kas nereikalinga.
Didysis penktadienis – susijęs su atgaila. Tai labiausiai sielvartinga krikščionių kalendoriaus diena, nes tai – Kristaus mirties ir palaidojimo diena. Dirbama mažiau, laikomasi tylos. Malkų kapoti, švarintis, tvarkytis jau negalima.
KADA MARGINTI KIAUŠINIUS
Didysis šeštadienis – taip pat atgailos diena. Iki pietų baigiama dirbti visi sunkesni darbai, iš bažnyčios parnešama ugnis, kartais šventintas vanduo, ruošiami velykiniai valgiai, marginami kiaušiniai, įrengiamos sūpuoklės (bet nesisupama).
Pavakare visi išsimaudydavo pirtyje, įkurta šventinta ugnimi. Baigiasi Didžioji savaitė šeštadienio vidurnaktį, kai tikintieji sveikina vienas kitą džiugiai sakydami: „Kristus prisikėlė!“ ir skelbdami, kad prasidėjo svarbiausia krikščionių šventė Velykos.
Atlikta apklausa parodė, jog didžioji dauguma Lietuvos gyventojų Gavėnios metu keičia savo kasdienio valgymo įpročius ir daug ko atsisako. Pasninko nesilaikantys prisipažino tik kas dešimtas apklausos dalyvis, taip pat yra ir tokių, kurie nežino, kas yra Gavėnia.
Vienas prekybos tinklas, norėdamas išsiaiškinti, ar pirkėjai laikosi Gavėnios tradicijų, atliko apklausą internetu. Daugelis atsakiusiųjų nurodė, kad tai rimties, susikaupimo, o svarbiausia – apsivalymo ir susitaikymo metas prieš Šv. Velykas. Nemaža dalis Gavėnią supranta tik kaip kūno apsivalymą ir akcentuoja pasninką. Tiesa, yra ir nežinančių šio žodžio reikšmės, tačiau tokių – vos 3 proc.
Pasak Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebono Sauliaus Filipavičiaus, Gavėnia krikščionių tradicijoje ir tikėjime yra laikas prieš Velykas, kada tikintys žmonės mini Kristaus 40 dienų pasninką, jo kančią ir mirtį: „Šis laikotarpis įpareigoja tikinčiuosius pasninkauti penktadieniais, ypatingai Didįjį penktadienį ir pirmąją Gavėnios dieną, kitaip dar vadinamą Pelenų diena. Tikrasis pasninkas yra tada, kai žmogus vieną kartą per dieną valgo įprastai, o kitus du – vos užkanda ir nuolat jaučia fizinį alkį. Norintys pasninkauti gali rinktis grūdinės kilmės produktus, daržoves, vaisius bei žuvį.“
Apklausa parodė, kad daugiau nei dešimtadalis gyventojų kasmet atsakingai pasninkauja visą Gavėnios laikotarpį. Maždaug trečdalis nurodė tai darantis tik penktadieniais, o kas dešimtas – tik Didįjį penktadienį prieš pat Šv. Velykas. Visiškai nesilaikantys Gavėnios tradicijų nurodė vos 13 proc. apklaustųjų, 3 procentai teigia prieš Velykas kasmet planuojantys pasninkauti, tačiau tai jiems nepavyksta.
Apklausoje buvo teiraujamasi ir kas dažniausiai Gavėnios metu atsiduria ant mūsų tautiečių stalo. Paaiškėjo, kad stengiamasi atsisakyti mėsos, penktadalis respondentų į savo racioną įtraukia daugiau žuvies, o 5 proc. nurodė ir taip kasmet pavasarį besilaikantys dietos bei dažniausiai valgantys vaisius ir daržoves. Kiti nurodė per Gavėnią gaminantys patiekalus iš įvairių kruopų, silkės, grybų. 7 proc. respondentų teigė Gavėnios tradicijų besilaikantys labai griežtai ir nevalgantys ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno produktų.