Anekdotai – tai situacijos iš gyvenimo. Visko jame būna. Tačiau jei žinotume santuokinio gyvenimo dėsningumus, gal pavyktų išvengti skyrybų?
Kiekviena nuotaka, žengdama prie altoriaus tikisi vieno – kad ta meilė būtų paskutinė. Tačiau apklausos rodo, kad po kelerių metų paklausus tų pačių moterų, ar šios sutiktų antrą kartą tekėti už to paties vyro, tai 60 procentų atsakytų „ne". Taigi kas vyksta žmonių gyvenime tarp frazių „Taip, aš sutinku" ir „Atleisk, bet tave palieku"?
Manoma, kad egzistuoja kelios santuokos stadijos, kurias išgyvena kiekviena pora. Jei labai aiškiai suvoktume tuos dėsningumus, tai galėtume ryšį išsaugoti (aišku, jei jį verta saugoti).
1 stadija. Nuotakos lūkesčiai
Bene labiausiai moterų idealizuojamas laikotarpis. Čia persipina trys svarbiausia ingredientai: aistra, artumas ir atsidavimas. Šioje stadijoje moteris įsitikinusi, kad ji už savo vyro – kaip už mūro sienos, o jų pasakiškas romanas tęsis amžinai. Būtent tada moteris mano, kad kunkuliuojančios aistros užteks visam gyvenimui, kad ji niekur nedings, o bus tik geriau ir intymiau.
Patarimas: puoselėti ne tik artumą, seksą, bet ir draugiškus santykius, domėtis vienas kito asmenybe. Aistros prislops ir teks mokytis mylėti kitaip.
2 stadija. Ideali žmona
Įsivaizdavimas apie savo vaidmenį šeimoje, kad būsite ta karšta tigrė, tvarkinga suknute besisukinėjanti po namus ir viską daranti gracingai ir elegantiškai, pamažu bliūkšta. Idealios žmonos vaizdas transformuojasi į vaidmenį ekonomės, kuri tik džiausto skalbinius, tvarko namus ir gamina valgyti. Šioje stadijoje dauguma vyrų mano, kad jie yra idealūs, gerai atlieka daugelį pareigų, o svarbiausią jau padarė – vedė moterį.
Patarimas. Toje apsišlifavimo stadijoje teks vienam prie kito prisitaikyti ir su kai kuo susitaikyti. O jeigu išlįs dalykų, kurie nepatinka, teks abiem rasti kompromisą. Gal netgi nusistatyti taisykles, jų laikytis, gerbti partnerio pageidavimus ir jausmus.
3 stadija. Dėmesys vaikui
Jei tik šeimoje atsiranda vaikas, moterys kardinaliai keičia savo gyvenimo būdą bei požiūrį į santykius, gyvenimą. Vienos nusigręžia nuo vyro, tarsi jis jau būtų atlikęs savo misiją, o dabar „duok pasireikšti mano motiniškiems instinktams, brangusis"; o kitos išmintingai įtraukia vyrą į bendrą buitį, mokydamos jį būti pavyzdingu tėvu.
Patarimas. Niekada nepamirškite, kad esate žmona ir moteris, o tik paskui mama. Net jei natūraliai dėmesio vyrui klius mažiau, branginkite tas minutes, atraskite laiko pabendrauti su mylimuoju. Vyras irgi turėtų suprasti moterį, padėti jai ir būti atsakingas tėvas. Kuo daugiau padės, tuo moteris bus linksmesnė, nė tiek nuvargs (taigi atsiras jėgų ir seksui). Vaikas – abiejų, todėl ir rūpintis juo reikia abiem tėvams.
4 stadija. Du svetimi po vienu stogu
Po 8–10 santuokos metų dauguma moterų pastebi, kad jos visai norėtų keletą dienų praleisti be savo vyro. Taip, taip, be to, nuo kurio santuokos pradžioje negalėjo atlipti ir savarankiškai kvėpuoti! Net jei santuoka moterį tenkina, jei ji nenori skyrybų, vis tiek per tiek metų būna sukauptų nuoskaudų. Dažniausios temos, dėl kurių kyla konfliktai šeimoje, – pinigai ir vaikų auklėjimas.
Patarimas. Nuleiskite savo lūkesčių ir pageidavimų kartelę – nusivylimas bus mažesnis. Net jei santuoka ne tokia, kaip ją įsivaizdavote, pradėkite nuo savęs: ką pati galite pasiūlyti partneriui, kad būtų kitaip? O ką gali pasiūlyti jis? Kaip galite pažvelgti į buitį ir poreikius bei jų tenkinimą, kad konfliktai nedrumstų santykių? Jei tą dešimtmetį kiekvienas jūsų gyvenote sau ir nesidomėjote mylimojo gyvenimu, pamažu susigrąžinkite bendrus išgyvenimus, patyrimus, jausmingus ritualus.
5 stadija. Distancija
Kai vaikai paaugliai, kai nugyventa apie 15 metų santuokoje, moterims atsiranda antras kvėpavimas, savotiškas laisvės pojūtis, troškimas įgyvendinti norus. Būna pats seksualumo pikas, moteriai apie 35–40 metų, todėl apie 60 proc. dailiosios lyties atstovių įsitaiso meilužį arba itin dažnai pagalvoja apie tokią galimybę. Be to, dažniausia išeitis – tarnybinis romanas (patogi priedanga pasiteisinimui dėl užtrukimo darbe). Moteris dažnai iš naujo įvertina santuoką ir suvokia: vyras jos nemoka patenkinti, atsibodęs, o meilužis pažvelgia kitaip – ją gerbia, apipila dovanomis, išklauso, supranta. Ji jaučiasi įdomi, reikalinga, žodžiu, moteris sužydi.
Patarimas. Jei ima galvoje kirbėti tokios mintys, nepasitenkinimas partneriu, geriau tai išsakyti, tik surasti tinkamus žodžius bei laiką, kad neįžeistumėte partnerio. O jeigu netenkina vyras, tai kodėl su juo gyvenate? Vyrams galioja tos pačios taisyklės, tik jie, deja, ne kalba, o daro...
6 stadija. Vidutinio amžiaus skyrybos
Ne tik vyrams, bet ir moterims būna normali dėsninga krizė. Po 20 santuokos metų, kai vaikai užauginti, pastatyti ant kojų, moterys ima galvoti apie skyrybas. Būtent tuo metu išyra dauguma šeimų, kurios buvo laikomos idealiomis. Moteris mąsto racionaliai: vaikai savarankiški, ji pati uždirba pinigus, vyras nedomina – kodėl nepradėti visko iš naujo be šio „balasto"? Ypač, kai įkvepia išsituokusių moterų gyvenimai: randa laiko sau, pomėgiams, pražysta, numeta svorio... Bet ar visada tai išeitis?
Patarimas. Jei atsirado toks atstumas tarp jūsų ir vyro, jei staiga susivokėte, kad neturite su juo apie ką kalbėti, vis dėlto greičiausiai yra ką aptarti. Todėl galėtumėte nueiti pas šeimos psichologą. Abu. Gal ne per vėlu pasukti santuokos laivą kita kryptimi. Juk dabar kaip tik galite skirti daugiau laiko vienas kitam – antroji jaunystė, brandus seksas, išsaugotas artumas, žinomi partnerių įpročiai, kurie ir juokina, ir jaudina... Su kitu partneriu nebus žolė žalesnė. Viskas prasidės iš naujo...
7 stadija. Vertybių perkainojimas
Jei be nuostolių prašokote ankstesnę stadiją ir sugebėjote išsaugoti santuoką, tai šiame etape (santuokai – iki 30 metų) viskas vėl pervertinama – užgyventas turtas, sukurti santykiai – ir dažnai argumentai nusveria ryšio pratęsimui. Matote, kad išsiskyrusios ar našlėmis likusios draugės ne tokios jau ir laimingos, kaip atrodė (ne visais atvejais, žinoma). Todėl vėl atrandate vienas kitą.
Patarimas. Moterys dažnai padaro filosofinę išvadą „su vyru blogai, bet be jo dar blogiau". Todėl lieka su saviškiu – pažįstamu, patikimu. Ramu, saugu. Jeigu vyras neužsimano pabėgti pas kitą moterį. Juk jam irgi krizė! Situaciją iliustruoja anekdotas. Sako vyras žmonai: „Gyvensim, kol mirtis mus išskirs". O vėliau pasirodė ir mirtis – baltais plaukais, ilgomis kojomis ir didžiuliais papais...
8 stadija. Balansas
Pusiausvyros pasiekia poros, išgyvenusios drauge 30–40 metų. Jau žinote ne tik savo, bet ir vyro stipriąsias ir silpnąsias puses. Galite pasijuokti vienas iš kito, nebežeidžia smulkmenos, viskas atrodo ne taip svarbu ir sudėtinga, dėl ko ardėtės jaunystėje ir gynėte kiekvieną savo privačios teritorijos milimetrą. Jau turite anūkų, todėl džiaugiatės laiku su jais.
Patarimas. Stenkitės būti atlaidi, dosni ir gera, prisitaikykite prie pakitusio gyvenimo ritmo. Užmegzkite naujų pažinčių, keliaukite, domėkitės pasaulio įvykiais, gal net atraskite naujų pomėgių.
9 stadija. Maloninga meilė
Poros, kurios sulaukia sidabrinių ar auksinių vestuvių, tikrai žino, kas yra atlaidumas, supratimas ir kantrybė. Meilės ir švelnumo daug, bet nebėra jėgų tuo gėriu dalintis (juokauju).
Patarimas. Vėl išlenda praeitis, prisiminimai. Nepasiduokite nuoskaudoms ir priekaištams. Vis tiek jau viskas yra būtajame laike... Netrenkite mediniu šaukštu savo diedukui į kaktą už jaunystės paklydimą – taip galite jį ir užmušti...