Išplitus islamiškam fanatizmui, didėjant tokių grupuočių, kaip „Al Qaeda“, „Jabhat al Nusra“, „Islamo valstybė“ įtakai, daugėja ne tik žiaurių bausmių, kai priešininkui viešai nukertama galva. Visų šių grupuočių gausa paskatino atsirasti dar vieną reiškinį – sekso džihadą.
GALIMA TIK SU ŽMONA IR SU VERGE
Be elementarios žmogiškos fiziologijos čia svarbūs ir islamo tikėjimo mokymo ypatumai. Islame, kaip žinoma, reglamentuojamas bet koks žmogaus gyvenimo aspektas – nuo A iki Z. Be abejonės, dėmesio skirta ir seksualinių santykių klausimams. Islamo požiūriu, padorus musulmonas neturi praktikuoti lytinių santykių su bet kuo. Galimi tik du variantai – su žmona ir su verge.
Pirmu atveju viskas aišku, tiesa, irgi yra sunkumų, turint omenyje Rytuose paplitusią nuotakos išpirkos, kuri ne kiekvienam įkandama, tradiciją. Na, o pagrindinis vergių šaltinis – karinis džihadas. Kaip žinoma, Mohametas gana pakančiai vertino vergovę. Jei vyrų nenužudydavo, paimdavo į vergiją. Moterų laukė namų tvarkytojos vaidmuo su visu paketu paslaugų.
Kadangi Mohametas leido musulmonams turėti vergių, įvairiuose musulmoniškuose sultanatuose ir emyratuose suklestėjo haremai su šimtais, tūkstančiais vergių. Krikščionims karaliams dažnai tekdavo konfliktuoti su Bažnyčia dėl savo meilės nuotykių, o musulmonų valdovai šiuo klausimu buvo kur kas laisvesni.
Kalbant apie šiuolaikinius Artimuosius Rytus, minėtos islamo grupuotės mielai ima moteris į vergiją. Irako ir Sirijos teritorijoje gyvenantys jezidai pirmi tampa aukomis. Jie, priešingai nuo krikščionių ir judėjų, neturi nė teritorinės apsaugos nuo žiauraus džihado. Būtent jų moterys dažnai tampa seksualinės prievartos aukomis.
Jeziddės, kurioms pavyko pabėgti iš nelaisvės, pasakoja apie tikrą pragarą – šimtai moterų ir merginų suvarytos į turgų, kur parduodamos už skatikus ar apskritai išmainomos į pistoletą ar kitą amunicijos dalį. Dažnai merginos eina iš rankų į rankas, jos būna sumuštos, besilaukiančios, o tada kaina dar mažesnė. Laimingos tos, kurias išpirko giminaičiai – išpirka būna keli tūkstančiai dolerių, o tų kraštų gyventojams tai astronominė suma.
NEPILNAMEČIŲ PAKLAUSA
Brošiūroje pritariama krikščionių ir žydžių ėmimui į vergiją. Pirmame kalifte krikščionys ir žydai, nors ir mokėdavo mokesčius (vadinamąjį tikėjimo mokestį), bet iš esmės buvo saugūs. Dėl tokios politikos daugelis savo noriu pereidavo į islamą, kad tik išsaugotų pinigus. Naujasis kalifatas skiriasi nuo pirmojo žiaurumu ir neadekvatumu.
Bet vergių reikia gauti, o kur kas maloniau, kai pelė pati atbėga į pelėkautus.
SEKSO DŽIHADAS
Beje, būtent laikina santuoka savo veiklą įteisina prostitutės šiitų Irane (tiesa, dėl formalumų jos spėja aptarnauti kur kas mažiau klientų nei jų kolegės Europoje). Yra duomenų, kad sunitų teroristinėse grupuotėse laikinos santuokos reiškinys paplitęs. Dėl jo atsirado naujas socialinis fenomenas – sekso džihadas. Šį terminą išpopuliarino Saudo Arabijos šeichas Muhammedas al Arifis, paraginęs sunitus padėti kovotojams ir remdamasis viena Korano sura, kurioje aprašoma laikina santuoka. Į šį raginimą atsiliepė Tuniso musulmonės. 2013 m. Tuniso vidaus reikalų ministras pareiškė, kad dešimtys tūkstančių merginų vyko į sekso džihadą į Siriją, kur kiekviena sudarė laikiną santuoką su 20 – 100 kovotojų. Jos grįžo į tėvynę, būdamos „įdomioje padėtyje“.
PAČIOS BĖGA PAS TERORISTUS
Idėja vykti į Siriją padėti kovotojams traukia net Europos musulmones. Yra istorijų apie britų merginas (tiesa, daugiausia užsienietiškos kilmės), išvykusias į džihadą į Siriją. Taip pat yra duomenų apie Prancūziją ir Vokietiją. Liūdna, kad džihado romantika pritraukia ir nesubrendusius protus. Žinomas atvejis, kai dvi paauglės iš Austrijos (bosnių kilmės), prisiklausiusios istorijų apie narsius riterius, trokštančius įgyvendinti žygdarbius, išvyko į Siriją. Jos ištekėjo už čečėnų savanorių ir pastojo.
15-metė australė prisipažino, kad ji savo noru išvyko į Siriją teikti teroristams seksualinių paslaugų. Galiausiai oro pilys griuvo – jos skundėsi ir meldė tėvus jas parsigabenti.
Psichologai ir įvairūs specialistai bando paaiškinti teroristų propagandos sėkmę. Atrodytų, merginoms iš pasiturinčių šeimų nėra pagrindo rinktis tokį abejotiną kelią. Aiškinama įvairiai: vieni kalba apie jaunatvišką maksimalizmą, kiti sako, kad senajame pasaulyje neliko riterių, tad merginoms tenka jų ieškoti Rytuose, dar kiti sako, kad tai džihado romantika – noras būti tikėjimo kankinio žmona.
Priežastys įvairios, tik reikia atkreipti dėmesį į atvykstančių iš Europos kontingentą – tai daugiausia išvykėlių iš musulmonų šalių dukterys. Praktiškai visos gimusios Europoje, užaugusios Europoje, lankiusios europietiškas mokyklas. Ką tai rodo? Tai, kad Europoje užsieniečių asimiliavimo programa patyrė krachą. Daugiakultūriškumo ir pakantumo propaganda Europos šalyse negali padaryti didesnės įtakos imigrantams. Jie kaip buvo, taip ir tebėra savo identiteto turėtojai, su savu kultūriniu kodu (islamišku).
Teroristams belieka surinkti šį kodą ir gražiais žodžiais pakviesti į džihadą. Ir štai mergina musulmonė, pamiršusi europietiškas vertybes, viską, ko ją mokė europietiškoje mokykloje, bėga pas džihadistus – žudyti netikinčiųjų ir gimdyti naujų Alacho karių.