O gal nusipirkti mikrobangų krosnelėje šildomų makaronų su sūriu? Kažką greito ir sotaus. Valgį gaminti tingiu, todėl kebabas, didžiulis ir su daaaug padažo, bus kaip tik.
Taip, valgis visiems yra ypatingas – jis suteikia energijos, aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis ir padeda jam augti, tačiau nesirūpinant savo mityba maistas paprasčiausiai būna maistu. Valgant bet ką, ką siūlo parduotuvės ir greito maisto restoranai – mes tiesiog patenkinam savo prigimtinį valgymo instinktą ir nieko daugiau. Jokio malonumo, jokios kūrybos, ir blogiausiai – jokios naudos.
Tik po to, kai pradedame maitintis sveikai ir rūpintis tuo, ką dedame į burną – mes pajaučiame visus organizmui teikiamus pliusus ir naudingus poveikius. Ne tik išore – gražėja veido oda, jos spalva, bet ir vidumi – jaučiamės energingesni, neapsunkę ir sveikesni. Tam, kad nudirbtume daugiau darbų ir labiau mėgautumėmės gyvenimu – turime pasirūpinti savo organizmu ir atsidėkodami jam už sunkų darbą bei už tai, kad mums taip ištikimai tarnauja – palepinti TIK jam naudingais maisto produktais. Tiesa, kelionė sveikos gyvensenos link yra toli gražu ne tokia paprasta. Tai kaip ir hobis – užsiėmimas, kaip nauja pamoka, kurią reikia išmokti tam, kad vėliau negalvodami ir pripratę galėtume ją tęsti. Kurdami meno šedevrą iš savo paties kūno. Sau ir dėl savęs.
Noriu pateikti sąrašą dalykų, kuriuos turime keisti savo mityboje. Pastebėję šias klaidas pasistenkime kuo greičiau jas taisyti tam, kad norimi rezultatai pasirodytų greičiau ir būtų dar geresni:
Praleisti maistą
Turint įtemptą darbo grafiką mes neretai pamirštame įvairius dalykus, o dar dažniau juos nukeliame. Dirbant sunkų, daug dėmesio reikalaujantį darbą, bet kokiu atveju, mes privalome padaryti pertraukas. Pietų pertraukos yra būtinos. Ne tik tam, kad atsipūstumėt ir galėtumėt prasiblaškyt, bet ir tam, kad organizmui suteiktumėt daugiau energijos – deramai papietautumėt. Tie, kurie praleidžia maistą, anot mokslininkų, yra linkę daugiau prisivalgyti vakare arba suvalgyti daugiau nenaudingų kalorijų užkandžiaudami. Žinau, kad dauguma pusryčiauti tiesiog negali, tačiau pratintis vertėtų, nes pusryčiai paruošia mūsų organizmą visai dienai ir yra svarbiausias paros maistas.
Skubėti valgyti
Tam, kad maistas būtų pasisavinamas geriausiu būdu ir, kad jūsų skrandis nesustotų, valgiui reikia skirti mažiausiai 20 minučių, todėl pietų pertraukos yra labai svarbios. Neskubėdami mėgaukitės maistu ir ramiai pavalgykite bent jau pusryčius, pietus bei vakarienę.
Mažai sukramtyti maistą
Maistą ryti dideliais gabalais yra ne tik nesveika, bet ir nesaugu. Pirmoji maisto virškinimo vieta yra burna, todėl kąsnį sukramčius mažiausiai 10 kartų ir tik po to nurijus – mažiau darbo paliekame vidaus organams ir greičiau pajaučiame sotumo jausmą.
Valgyti skirtingu metu
Dietologai pataria maistą valgyti panašiu, o geriausiai – vienodu metu. Tarkim pusryčius – tarp 7-9, pietus – 12–2, na, o vakarienę 17–19 valandą. Norint sėkmingai sudeginti riebalus, mes turime pripratinti organizmą prie valgio laiko rutinos. Daktaras Ozas tikina, kad valgant maistą skirtingu metu mes sukeliame organizmui šoką, kurio metu išsiskiriantis insulinas yra viena iš vėžio atsiradimo priežasčių.
Valgyti retai ir daug
Valgyti reikia 5 kartus per dieną, panašiu metu ir panašiomis porcijomis. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turi būti didžiausi, na, o priešpiečiai ir pavakariai – maži užkandžiai. Nepamirškime ir posakio: „Pusryčius suvalgyk vienas, pietus dalinkis su draugu, o vakarienę atiduok priešui“. Valgant dažnai jūsų organizmas kuo ramiausiai virškins maistą visą dieną.
Valgyti vėlyvą vakarienę
Ne viena mergina iki skausmo žino frazę: „Po šešių nevalgau“. Taip, vėlai valgyti yra nevalia, tačiau jei jūs miegoti einate vidurnaktį, ar po vidurnakčio, grįžę namo turbūt tikrai jaučiate kaip pilvas ramybės neduoda. Tas griaužiantis jausmas ir gurgždesys tikrai nėra malonu, todėl tam, kad to išvengti, paprasčiausiai reikia vakarienę valgyti likus 3–4 valandoms iki miego. Kodėl nesveika valgyti naktį? To tiesiog būtina atsisakyti norintiems sudeginti riebalus. Virškinant deginamos kalorijos, o naktį, esant tuščiam skrandžiui, organizmas energijoms sąnaudoms naudoja riebalus, todėl deginama dar daugiau kalorijų. Jei prisivalgysit – per naktį organizmas paprasčiausiai degins suvartotą maistą, o ne kūno riebalus.
Valgyti iš didelių lėkščių
Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie renkasi didesnes lėkštes yra labiau linkę į persivalgymą, nes taip norima lėkštę „užpildyti“ didesnėmis porcijomis, o esamos atrodo per mažos. Vizualiai žmogus pradeda mąstyti, kad suvalgė nedaug ir jam neužtenka. Todėl papietavus dažnai norima užkandžiauti ar suvalgyti desertą. Rinkitės mažas lėkštes ar dubenėlius tam, kad vizualiai porcijos dydis atitiktų norimą normą ir jūs jaustumėtės sotesni viską suvalgę.
Pradėkite taisyti šias klaidas ir pripraskite prie naujų mitybos įpročių. Žingsnis po žingsnio sveikos gyvensenos link. Dėkokime kūnui jį puoselėdami!
Daugiau motyvuojančių idėjų bei sporto ir mitybos patarimų rasite Karolinos „Sveikos gyvensenos dienoraštis“, spausk ČIA.