„Žmogaus gyvensena lemia net 50 proc. jo sveikatos, tuo tarpu genetika ir aplinka – po 20 proc. ir tik 10 proc. lieka medicinai ir sveikatos apsaugai. Šie Pasaulinės sveikatos organizacijos skaičiai dažnai yra ignoruojami, žmonės nėra linkę atsakomybės už savo sveikatą prisiimti sau“, – teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas.
Esu sveikas, tačiau nesijaučiu gerai
Dauguma sveikatos teorijų autorių sveikatą apibūdina kaip dinamišką, įvairialypį procesą, apimantį visas pagrindines žmogaus gyvenimo sferas – biologinę, psichologinę ir socialinę. Kuo toliau, tuo labiau įvairiose gyvenimo srityse pereinama prie individualaus požiūrio, medicinoje – taip pat.
Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, jog visus žmones vertinti pagal vienodus kriterijus nėra teisinga. Medicinos praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus jaučiasi prastai, nors jo tyrimų rezultatai nerodo jokių nukrypimų, arba atvirkščiai – tyrimų rezultatai rodo, kad žmogus turi sveikatos problemų, nors jis jaučiasi gerai. Norint, kad sveikas žmogus jaustųsi puikiai, reikia ne tik neturėti klinikinių diagnozių, bet ir savo pastangomis rūpintis keturiais esminiais gerą savijautą lemiančiais elementais.
Nebūtina bėgti maratonų, kad būtum fiziškai aktyvus
Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Tai yra pagrindinis faktorius, lemiantis sveikatą ir asmens gerovę. Tačiau būtina žinoti, jog ne kiekvienas žmogus gali bėgti maratonus ar žaisti krepšinį. Netinkamai pasirinkta fizinė veikla gali pridaryti daugiau žalos nei būti naudinga, todėl patartina neskubėti renkantis ir pradėti nuo mažesnio krūvio. V. Kalibatas pažymi, jog prieš pradedant praktikuoti kokią nors fizinę veiklą, visų pirma būtina suformuoti įprotį ir tik tada galvoti apie kiekį, krūvį ir trukmę.
„Kasdien tuo pačiu metu išeikite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tris mėnesius pasivaikščiojimus kartojant kiekvieną dieną, atsiras įprotis, rutina. Vėliau pasivaikščiojimus bus paprasta pakeisti sau artima fizine veikla, nesvarbu kas tai bebūtų – bėgimas, šiaurietiškas ėjimas ar dviračio mynimas“, – pataria V. Kalibatas.
Klaidinga manyti, jog tik intensyvi fizinė veikla gali atnešti teigiamų rezultatų. Nustatyta, kad net ir lengvo intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, sumažina įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų riziką.
Miego trūkumas – tiesus kelias į papildomus kilogramus
Net ir nesusimąstant, kas žmogaus organizme vyksta miego metu, iš patirties visi žinome, kad gerai išsimiegoję esame pasirengę net ir sunkiausiems darbams. Žmonių miego trukmė yra individuali, manoma, kad miego trukmės poreikis, kaip ir tam tikri miego sutrikimai, yra susijęs su paveldimumu. Šiuolaikinės miego teorijos teigia, kad svarbiausias kokybiško miego rodiklis yra jausmas, kai žmogus atsikelia pailsėjęs.
Klinikos vadovas atskleidžia, kad miegas užima lemiamą vaidmenį imuninės sistemos, medžiagų apykaitos, atminties, mokymosi ir kitų svarbių funkcijų veiklai. O net ir vienos valandos miego trūkumas per parą gali lemti svorio pasikeitimus – nuolat neišsimiegant kokybiškai, kas 20 dienų žmogaus kūno masė gali padidėti 1 kg ir daugiau. Ir tai dažniausiai ne šiaip kilogramai, o žalingas riebalinis sluoksnis.
Stresas – kada jis naudingas, o kada kelia pavojų sveikatai?
Nors stresas dažniausiai įvardijamas kaip negatyvus reiškinys, jis gali būti naudingas greitiems ir teisingiems sprendimams. Tačiau esant ilgalaikiam stresui, organizmo ištekliai išsenka. Kai taip nutinka, žmogaus reakcija į menkiausią stresą tampa neadekvati ir atsiranda rizika įvairiems sveikatos sutrikimams. Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms – organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti ir su piktybinėmis (vėžinėmis) ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą. Stresas yra susijęs ir su širdies-kraujagyslių ligomis, cukrinio diabeto rizika, lytine funkcija.
Siekiant, kad patiriamas stresas nesukeltų nepageidaujamo poveikio sveikatai, reikalingas kokybiškas poilsis. „Laisvalaikiu patartina kardinaliai pakeisti kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, jeigu darbo dienomis daugiau sėdite prie stalo, tai savaitgaliais stenkitės kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Jeigu dirbate fizinį darbą, tuomet priešingai – ieškokite ramesnės veiklos, leiskite kūnui atsipalaiduoti ir atgauti jėgas“, – pataria V.Kalibatas.
Mitybos įpročių formavimą patikėkite specialistams, o ne madai
Subalansuota ir reguliari mityba sąlygoja harmoningą organizmo augimą, fizinį ir protinį brendimą, gebėjimą mokytis, produktyviai dirbti. Netinkama mityba sutrikdo jauno organizmo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms. Vyresnio amžiaus žmonėms netinkama mityba lemia įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Šiuo metu karštligiškai vyrauja mitybos madų ir tendencijų vaikymasis, tačiau dažnai jos būna nepagrįstos mokslo rekomendacijomis. Sveikatai naudingos mitybos subalansavimas, kaip ir fizinio krūvio ar miego režimo nustatymas, yra individualus – tai, kas tinka daugumai, greičiausiai netinka niekam.
„Yra tam tikrų rekomendacijų, kuriomis patariama vadovautis visiems – nevalgyti prieš miegą, didžiąją maisto raciono dalį suvartoti pirmoje dienos pusėje ir pan., tačiau siekiant maksimalaus teisingos mitybos poveikio be specialistų pagalbos eksperimentuoti rizikinga. Tinkamą mitybos režimą būtina derinti su reguliaraus fizinio aktyvumo programa, o šiems dalykams nustatyti reikalingas asmens sveikatos rodiklių įvertinimas, kūno masės ištyrimas“, – perspėja V. Kalibatas.