Amžiną kovą su kilogramais ir centimetrais visi „pripaišo“ moterims ir apsiseilėję iš to tyčiojasi. Bevalės, viską atidedančios pirmadieniui. Apgavikės, po salotos lapu slepiančios boksininko kumščio dydžio kotletą. Emocinės rijikės, lendančios į šaldytuvą tortų, bėgiojančios iki pirmo suprakaitavimo. Kvailelės, lipančios ant svarstyklių tik visiškai nuogos, kad „sužinotų tikrąjį svorį, nes marškinėliai ir apatiniai irgi sveria“. Sureguliuojančios svarstykles rodyti puskilogramiu mažiau, o paskui ištuštinančios pusę draugės vyno atsargų besiguosdamos netikusiais rezultatais. Taip, visa tai tiesa – net apie lipimą ant svarstyklių nuogoms. Dar tiesesnė tiesa – visi šie veiksmai tinka ir lieknėjantiems vyrams.
„Pirmadienį nusipirksiu svarstykles“ vyrukas po truputį ima nervinti savo draugus – staiga susivokęs, kad reikia gyventi sveikai, į bendrus susibūrimus ateina pasiryžęs abiem žandais kimšti tik salotas. Atsikanda ridikėlio, pavalgo liesos vištienos, parodo raumenį – prie namų yra sporto klubas, ten jau buvo du kartus. Sutinka, kad už pastangas verta išgerti gurkšnį alaus, ir savaime išmaukia visą butelį. Ir kaip paskui neparagausi šašlyko, neužkąsi jo balta mišraine, baltaisiais pyragais ir šokoladiniais tortais?
Artėjant vidurnakčiui, kai mažiausiai viena saga jau būna ištrūkusi iš marškinių, jis virsta iš pokylio pabėgusia Pelene: skelia monologą apie svarstykles, pasakoja nusipirkęs knygą apie naują dietą ir išmėginsiantis žaliavalgiškus kokteilius. Žmona atsidūsta: eksperimentai ilgai netrunka, bet jis vis tiek to imasi, užuot sutikęs dažniau suvalgyti kokį nors brokolį ar garuose ruoštos lašišos.
Kažkodėl vyrų galvose frazė „sveikas maistas“ dažnai asocijuojasi su prėskomis daržovėmis, ryžiais be druskos, košėmis be sviesto, jie baidosi mėsos be padažų, daržovių troškinių, arbatos be cukraus, šaiposi iš cukinijų ir baklažanų – ką jau, daugelio vienintelės pripažįstamos daržovės yra bulvės ir pomidorai. Jie, kaip ir moterys, tiki, kad lieknėti gali trumpai pasilaikę kokios nors ypatingos dietos. Arba triskart apsilankę sporto klube. Kol kas jie dar neatrado liekninančių apatinių kaip alternatyvos sveikesniam gyvenimo būdui, bet tikriausiai tai tik laiko klausimas.
Blogiausia, kad vyrai, lygiai kaip ir moterys ir kartais net dar dažniau, prisigaudo mitų, ir užuot žvilgtelėję į sveikos mitybos piramidę, tiki pasakomis. „Kukurūzai – ne saldumynas“, — išdidžiai pareiškė mano vyras, kai spintelėje aptikau sumaniai paslėptą atsargą.
Prieš tai jis tikėjo, kad nuo cukraus lipnūs gaivieji gazuoti gėrimai ir sultys yra visai nekaltas produktas. O dar bėgioja, žaltys.
Mano draugės vyras į „Facebook“ įkėlė savo nuotrauką ant svarstyklių ir graudžiai parašė, kad bandys atgauti „jaunystės formas“. Trisdešimtmetis vyras norėtų atsikratyti dešimties kilogramų. Jis norėtų pradėti sportuoti, valgyti liesą vištos krūtinėlę ir įlįsti į studijų laikų džinsus. Bet po dviejų mėnesių sutinku jį kinoteatre su neapglėbiama porcija spragėsių. „Čia dukrai“, – susinepatoginęs aiškina.
Suokalbiškai nusišypsau – vadinasi, ne tik moterims bandymai susitvarkyti su savo kūnu būna sunkūs. Vadinasi, bręstant ateina laikas, kai iki tol kaip papuola besimaitinusiems, nereguliariai judėjusiems vyrams irgi tenka kentėti dėl kiekvieno per riebaus ir per saldaus kąsnio, padrybsojimo priešais televizorių ir neatsilaikius išgerto kokakolos buteliuko. Dar neseniai jie raukėsi – o, ta mergina turi celiulitą, anos šlaunys storokos, o dabar, nunarinę galvas, prašo salotų be majonezo.
Anądien mačiau, kaip jaunas vyras vaistinėje pirko svorį reguliuoti padedančių maisto papildų. Užuot pajutusi piktdžiugą, staiga supratau, kad jaučiu tik supratimą ir užuojautą. Apsidžiaugiau, kai vaistininkė, profesionaliai sulaikiusi šypseną, patarė geriant papildus užsiimti aktyvia fizine veikla, vartoti mažiau cukraus, druskos, nenumoti ranka į daržovių sezoną. Ir padrąsino – geriausiai padeda ne piliulės, o kantrybė ir darbas su savimi.
Tik tas darbas su savimi iš kantrybės išveda mus pačius, draugus ir artimuosius. Vyrų lieknėjimas kartais virsta dar didesne tragikomedija nei moterų. Be to, ir jiems, kaip ir mums, reikia truputį padrąsinimo, užuojautos ir protingo draugo, kuris laiku sustabdytų visokias kefyrų ir kopūstų dietas.
P. S. Ar putlesni vyrai įsižeistų, jei moterys jiems imtų dovanoti abonementus į sporto klubus?