Tuo tarpu DELFI kalbinti abiturientai atšauna, kad savo nuomonę išreikšdami skundais jie maištauja prieš naftalinu dvelkiančią švietimo sistemą ir siūlo iš viso naikinti egzaminus.
Įsitikinusi, kad viskas keičiama per greitai
Panevėžietė abiturientė Rūta įsitikinusi, kad prieš abiturientus taikomas genocidas. Ji drąsiai rėžia kritiką Lietuvos švietimo sistemai ir neslepia pasipiktinimo tuo, kad išsilavinimą dabar parodo tik mintinai išmokti faktai.
„Būtų įdomu pažiūrėti, kaip patys NEC atstovai išlaikytų dabartinius egzaminus. Esmė yra tame, kad viskas yra keičiama per greitai. Mokėmės pagal vienas programas, o prieš egzaminus jos staiga pakeičiamos ir praktiškai neįmanoma to išmokyti taip greit. Pačios mokytojos sakė nebežinančios, kaip ir ko mus mokyti. Ne vieną kartą mūsų mokytojos yra pasakiusios, kad net ir joms reikia gerokai pagalvoti, prieš rašant rašinį pagal duotas pavyzdines temas egzaminui. Aišku, laikysime egzaminus ir išlaikysime, tačiau nemanau, kad normalu, jog mūsų išsilavinimą parodo mintinai išmokti faktai. Nuvažiuoja keli delegatai į užsienį, pamato kaip ten mokosi, ir tada užsibrėžia kažkokią idėją įgyvendinti čia. Nemanau, jog mums būtina lygiuotis į kitas šalis. Tegul visi atkreipia dėmesį į mūsų, Lietuvos mokinių, mokymosi lygį. Patys mokytojai pasakojo ne kartą sakę per įvarius seminarus, kad egzaminai per sunkūs, tačiau jokios reakcijos nebūna“, - atviravo mergina.
„Manau, kad egzaminai yra reikalingi tam, kad galėtum įvertinti savo žinias. Tik jei jie būtų šiek tiek lengvesni, streso ir skundų būtų žymiai mažiau. Gal derėtų bandyti integruoti įvairius praktinius dalykus, kurie susiję, pavyzdžiui, su biologija, o ne palikti vien tik „sausą“ teoriją. Mane labai džiugina mokytojai, kurie per pamokas ragina rinkti informaciją ne tik iš vadovėlių, bet ir leidžia pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis“, - pripažino tarp odontologo padėjėjos ir konditerės studijų savąją sritį besirenkanti mergina.
Pastebi, kad jaunimas „bukėja“
Jos bendrakraštietė Dovilė tikino pastebinti, kad jaunimas „bukėja“, tačiau regresas vyksta ne visose srityse.
„Nors su laiku prarandame ankstesniųjų kartų gabumus, tačiau įgauname naujus, kurie reikalingi šiandieniniame pasaulyje. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad mokomosios medžiagos daugėja, todėl objektyviai vertinti tai, kuri karta labiau moka įsisavinti žinias, yra imlesnė ar geresnė tikrai negalima. Manau, kad tinkamai sudaryti egzaminai reikalingi, nes jie parodo mūsų sukauptą žinių bagažą. Bijau, kad Lietuvoje panaikinus egzaminus, neliktume beraščių kraštas. Dvylikos metų kursas einamas ne veltui, o atsiskaitymas dvyliktos klasės pabaigoje yra kaip pasiektas tikslas, kurio link ėjai, kuriam ruošeisi. Kas bus, kai nebeliks kam ruoštis? Kam tada mokytis? Tokie klausimai iškiltų daugeliui“, - kas būtų, jei Lietuvoje būtų panaikinti egzaminai, pasakojo mergina.
„Turėjau minčių studijuoti užsienyje, tačiau pamąsčiau, kad nėra prasmės kelti sparnus, kol dar čia niekas nepasiekta. Pasirinkau humanitarinius mokslus, nes jie atveria kelius, padeda susipažinti su kitomis šalimis ir kultūromis“, - pasakojo mergina.
Abejoja egzaminų nauda
Su ja linkusi sutikti ir Kazlų Rudoje besimokanti Miglė Brusokaitė. Po mokyklos ji ketina rinktis filologijos arba ikimokyklinio ugdymo studijas. Nors abi šios sritys labai skiriasi, tačiau siejasi su merginos pomėgiais.
„Svarbiausia yra išsirinkti tokias studijas, kurios atneštų ir naudą ateičiai, ir teiktų malonumą“, - kodėl nesvarsto apie taip skatinamas technologinės krypties studijas patikino mergina.
„Manau, jie turi būti, tačiau tik tam, kad patikrintume savo žinias, o ne nemiegotume naktimis ir dėl nervų gadintumėmės sveikatą. Aš egzaminams ruošiuosi ramia galva, nesigadindama nervų ir poilsio įpročių. Tačiau kiekvieno žmogaus žinios yra ir turi būti vertinamos, kaupiamos ir tobulinamos, o egzaminai – to patikrinimas ir gebėjimų įvertinimas. Ką išmokai per 12 metų, per keletą dienų visko į galvą iš naujo neperkelsi“, - įsitikinusi M. Brusokaitė.
Ji tikina mananti, kad vienas iš kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslų turi būti tobulėjimas ir tai daryti reikia visose srityse, tačiau vien egzaminais apriboti to nereikia.
„Šiais laikais viskas sparčiai keičiasi, moderniosios technologijos keičia ne tik mūsų gyvenimus, bet ir mus pačius. Tad ir jauni žmonės nori visko, kas lengviausia, neretai net tiesiog ranka pasiekiama. Tačiau, mano manymu, visa tai yra paaiškinama, nes būtent mokykloje mus moko ruoštis, mokytis egzaminams, o ne gyvenimui ir dėl jo. Tad mokiniams mokantis tik dėl egzaminų nėra didelio noro siekti ir imti iš mokslo kuo daugiau, tad vis rečiau yra skiriamas dėmesys mokymosi procesui, nors taip ir neturėtų būti“, - patikino egzaminų nauda abejojanti mergina.
Siūlo pamiršti akmens amžiaus laikus
Abiturientas Lukas Gritėnas iš Pasvalio įsitikinęs, kad jo kolegų skundai – nepagrįsti. Vaikinas patikino, kad jokie verksmai šioje vietoje nepadės, nes jaunimas turi prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, kuriame informacijos mastai tik didėja.
„Panašu, kad bendraamžiai nori grįžti į akmens amžių, kuomet mokėjęs užkurti ugnį žmogus jau buvo laikomas proto bokštu. Pasaulis modernizuojasi, turime modernizuotis ir mes. Egzaminai sunkėja todėl, kad mes turime vis daugiau informacijos. Ji reikalinga tam, kad galėtume ugdytis ir neatsilikti nuo pasaulio“, - patikino apie statybos inžinerijos studijas ateityje galvojantis L. Gritėnas.
„Dažnai girdžiu frazes, kad vienas ar kitas mokytojas yra prastas. Tačiau taip nėra, juos kritikuoti gali tik specialistai. Prie kiekvieno mokytojo reikia mokėti prieiti, įsisavinti jo mokymo metodą. Mokytojai tikrai geriau žino tai, kas yra efektyviausia ir naudingiausia. Todėl moksleivių kritika, kad štai, tas mokytojas yra blogas, yra skirta tik tam, kad būtų galima išlieti pyktį už prastus pažymius ar santykius“, - įsitikinęs vaikinas.
„Google“ studijų nepakeis
Jis tikina dažnai girdintis kritiką, kuri yra nukreipta į dabartinius jaunuolius, tačiau nėra linkęs su ja sutikti.
„Taip, anksčiau buvo laikoma daugiau egzaminų, tačiau tų egzaminų turinys, lyginant su šių metų, buvo juokingas. Dažnai girdžiu frazę, kad mes, abiturientai, temokame tik skųstis, tačiau nematau čia nieko blogo. Skundiesi – maištauji. Taip elgiamės todėl, kad švietimo sistema mums nepatinka ir jei atsiranda bendraminčių, kodėl neišreikšti idėjų?“, - retoriškai klausė vaikinas.
L. Gritėnas tikina, kad nors dėl egzaminų kyla daug klausimų, jie – būtini. Tiesa, vaikinas pataria jų sudarinėtojams žvelgti kiek kūrybiškiau.
„Egzaminai turi daug privalumų, kurie anksčiau ar vėliau padeda gyvenime – streso valdymas, susikaupimas. Juk dirbdamas nelakstysi prie kompiuterio norėdamas pasitikrinti vieną ar kitą faktą, koks tu būsi specialistas, jei neturėsi reikalingų žinių? Todėl manau, kad mokytis yra būtina ir joks „Google“ geros mokyklos ir studijų nepakeis“, - patikino vaikinas.