Mokymasis nesimokant – realu?

Mokytis nesimokant – dažna ne tik moksleivių ar studentų, bet ir švietimo įstaigose nebesilankančių, tačiau tobulėti norinčių žmonių svajonė. Specialistai sutaria, kad formalusis mokymas įvairiapusiškai žmogaus išlavinti negali ir pripažįsta, kad šiame kontekste netikėtai išauga neformalaus mokymosi nauda.

Tarptautinėje konferencijoje „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“ apsilankęs Europos profesionalaus atviro darbo su jaunimu tinklo direktorius olandas Markas Boes patikino, kad neformalus švietimas gali padėti sudominti jaunuolius ir užkirsti kelią nedarbingumui.

Gali padėti ne tik geriau išmokti, bet ir įsidarbinti

„Jauni žmonės nori mokytis įdomiai ir nieko neverčiami. O būtent tai gali pasiūlyti neformalus ugdymas. Jame mokomasi taip pat, kaip kas dieną gyvenime – eini, klysti, pasimokai, eini toliau. Nėra tikslinga tik atmintinai mokytis parašytus knygose faktus, reikia paversti ugdymąsi tęstiniu procesu“, - įsitikinęs M. Boes.

Pasak jo, šių laikų žmogui norint rasti darbą neužtenka tik baigti universitetą. Jis turi įdėti kur kas daugiau pastangų.

„Darbdaviai dabar ieško darbuotojų su vadinamaisiais minkštaisiais įgūdžiais. Jie sako savo komandoje norintys turėti tokius žmones, kurie galėtų būti lyderiais ir bendradarbiauti, tačiau negali tokių dalykų išmatuoti. Žinoma, jie skaito gyvenimo aprašymus, mato, pavyzdžiui, kad tam tikras kandidatas dalyvavo skautų veikloje. Tačiau kas iš to? Kaip patikrinti, kad žmogus iš tų laikų kažko išmoko? Būtent todėl dabar norintys ateityje rasti gerus darbūs jaunuoliai turi būti labai atviri įvairiems laisvalaikio pasiūlymams, o švietimo sistema – sukurti sistemą, kuri galėtų atpažinti, kokius dar įgūdžius turi jaunuoliai“, - problemas siūlė spręsti M. Boes.

Pasak jo, vien tradiciniu mokymu jaunas žmogus negali pasikliauti todėl, kad niekas nežino, kokių formalių įgūdžių reikės po kelių metų.

„Kol dabartinis jaunimas baigs mokyklą, praeis 5-6 metai, o kas žino, kas tuomet bus? Mes nežinome, ko turime mokyti vaikus, todėl nesuteikiame jiems įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje. Todėl turime galvoti apie ateitį ir mokyti to, ko tikrai prireiks – bendrų socialinių įgūdžių“, - įsitikinęs M. Boes.

Neformalaus ugdymo ypatingai pasigenda Lietuvoje

Su juo linkęs sutikti ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius, Neformaliojo švietimo asociacijos „Jaunimo akademija“ prezidentas Valdas Jankauskas. Pristatydamas Lietuvoje atliktų tyrimų, susijusių su mokytojų gebėjimu ugdyti mokinių asmeninius ir socialinius įgūdžius rezultatus jis pastebėjo, kad net 46 proc. žmonių suvokia tai, kad žinių, kurias suteikia švietimo sistema – nepakanka. Be to, tėvai ir vaikai iš mokyklos tikisi žymiai daugiau nei patys mokytojai.

„Kai mes kalbame apie laimingą ir sėkmingą žmogų, kalbame apie šeimą, draugus, sveikatą bei pinigus, tačiau manęs mokykloje niekas nemokė to, kaip aš turiu gyventi šeimoje ar megzti santykius su žmonėmis. Nemokė ir to, kaip aš turėčiau elgtis su savo sveikata ir kaip realiai uždirbti pinigus. Tuo metu man aiškino, kas yra trigonometrija ir Pitagoro teorema, kurios aš niekada gyvenime nepanaudojau. Ir jei atvirai, daugeliui mano mokytojų nepavyko manęs nieko išmokyti“, - šyptelėjo V. Jankauskas.

Pristatydamas tyrimo išvadas jis pastebėjo, kad vaikų, lankančių neformaliojo švietimo užsiėmimus, asmeninės kompetencijos, darančios įtaką jų sėkmingam savarankiškam gyvenimui, vertinamos reikšmingai geriau. Be to, užsiėmimus lankantys geriau vertina gebėjimą veikti komandoje, siekti tikslo, analizuoti save, psichologinį atsparumą bei kūrybiškumą.

„Nors mokykla dažniausiai matoma kaip įvairių vaiko kompetencijų ugdytoja, tačiau negalima teigti, jog bendrojo lavinimo mokykla atstoja visas kitas neformaliojo švietimo įstaigas. Kas trečias apklaustasis nepritaria, jog visus reikiamus įgūdžius galima gauti vien bendrojo lavinimo mokykloje, kas antras abejoja mokyklos mokytojo tinkamumu vesti neformaliojo švietimo užsiėmimus. Tad turėtume į tai atsižvelgdami pateikti pokyčius – kurti įvairesnes paslaugas teikiančias įstaigas ir didinti neformalaus veiksmo įvairovę. Asortimento praplėtimas galėtų padėti pritraukti kuo daugiau jaunuolių, kurie galėtų patys išbandyti ir suprasti, kodėl neformalus švietimas yra gerai. Tai atsakymas į daugelį mus kankinančių klausimų“, - patikino V. Jankauskas.