Kalbamės su Medicinos centro „Northway“ gydytoja neurologe Vaineta Valeikiene.
– Atminties sutrikimai kamuoja tik vyresnius žmones?
– Atminties sutrikimai įprastai atsiranda jau sulaukus šešiasdešimties ir vėliau. Išskirtinis atvejis yra Alzheimerio liga, kai ankstyvąja jos forma žmogus gali susirgti ir jaunesniame amžiuje iki šešiasdešimt penkerių metų.
– Kokie pirmieji ligos ženklai?
– Pirmieji trinkančios atminties ženklai būna pastebimi tuomet, kai žmogus pamiršta, negali papasakoti, ką veikė dabar, vakar, pamiršta paprastus buitinius dalykus, pameta mintį, peršoka prie kitos, pamiršta apie sutartus susitikimus ar skambučius. Jeigu liga pažengusi, simptomai tampa ryškesni: išėjęs pasivaikščioti žmogus gali pamiršti ir nerasti namų, atėjęs į parduotuvę supranta, kad pamiršo piniginę, o grįžęs jos pasiimti neatsimena, kam to reikėjo. Pradeda sunkiau orientuotis aplinkoje, kartais neatpažįsta giminaičių.
Bet jeigu pas specialistą ateina pacientas, kuris galvoja, jog jam Alzheimerio liga, greičiausiai jam jos dar nėra. Paprastai žmogų, su aiškiais atminties pakitimais atveda artimieji, susirūpinę jo sveikata, saugumu.
– Pamiršti raktai ar akiniai – jau simptomas?
– Pripažinkime, šiuo metu žmonės turi labai didelį darbinį krūvį ir tenka apdoroti nemažą informacijos kiekį, tad jei pamirštame raktus ir galvoje sukasi dar 10 minčių ar reikalų, tuomet tai tikrai nėra patologija. Bet, jeigu tuos raktus vėliau randame šaldytuve ar batų dėžėje, kur nėra jiems įprasta vieta, jau reikėtų pagalvoti, kad galbūt tai – ankstyvas demencijos simptomas. Jeigu užmaršumas tampa gyvenimo dalimi, kartojasi kelis kartus per dieną, jau reikėtų konsultuotis su neurologu. Gydytojas išklauso, kuo skundžiasi žmogus, neretai reikia pasikalbėti ir su artimaisiais, aplinkiniais. Neurologas paskiria atlikti specialius atminties testus, jeigu reikia, atliekami galvos magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, kraujo tyrimai.
– Gyvenimo kokybė ženkliai suprastėja, tiesa?
– Prasidėjus ligai neretai keičiasi ir elgesys, dingsta iki tol buvę interesai. Jeigu seniau žmogus buvo veiklus, aktyvus, bendraujantis, tampa pasyvus, užsisklendęs, nenori niekur dalyvauti, išvykti, nebenori bendrauti. Dėl atminties sutrikimų jis jaučiasi nesaugiai, nesupranta, kas vyksta ir pradeda vengti tam tikrų situacijų. Pastebimai siaurėja ne tik interesai, bet ir bendravimas su draugais, kolegomis ar artimaisiais.
– Kokios dar ligos gali lemti atminties sutrikimus?
– Atminties sutrikimai gali būti sąlygoti ne tik ankstyvojo Alzheimerio ar demencijos, bet ir sutrikus skydliaukės, inkstų, kepenų funkcijų veiklai, esant vitamino B12 deficito anemijai, sergant diabetu. Tačiau, šių ligų ar būklių lemti atminties pakitimai yra grįžtamieji, jeigu ligos laiku diagnozuojamos ir gydomos. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, rūkymo – tai irgi prisideda prie atminties silpimo.
– Ar įmanoma atmintį treniruoti?
– Atmintį treniruoti būtina ir tą galima daryti įvairiai. Mūsų atminčiai itin svarbus kasdienis aktyvumas, fizinė veikla. Reikia bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore, pasportuoti, bent minimalaus fizinio darbo – visa tai stiprina kognityvinę funkciją, atmintį. Žmogus turi stengtis neprarasti savo interesų, jeigu mėgo keliauti, rasti būdų, kaip tą daryti, tegul ir mažiau, trumpiau, su artimaisiais. Verta skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, galima pradėti mokytis naują kalbą, kad smegenys nuolat būtų įveiklintos ir priimtų naują informaciją. Nemažiau svarbu ir bendrauti su draugais, bendraminčiais ar giminaičiais. O geriausia, kai visi šie dalykai yra miksuojami tarpusavyje ir neapsiribojama tik viena pasirinkta veikla.