Kas ta osteoporozė?
Osteoporozė – tai sisteminė liga, paveikianti mūsų griaučius. Dėl šios ligos mažėja normali kaulų masė ir keičiasi normali jų struktūra. Dėl to kaulai tampa žymiai trapesni ir daug lengviau lūžta. Paprastai tariant, pasikeičia jų architektūrinės ypatybės ir stiprumui svarbus tankis. Osteoporozė neretai vadinama kaulų retėjimu. Jos dažnis ypatingai išauga senyvame amžiuje.
Osteoporozė gali būti nepakankamo fizinio aktyvumo ir nesubalansuotos mitybos pasekmė
Osteoporozės pasireiškimo tikimybę labai didina tam tikrų medžiagų (kalcio ir vitamino D) stoka, ypač jei šių kaulų struktūrai svarbių medžiagų trūksta visą gyvenimą ir (arba) tuomet, kai vyksta aktyviausias kaulų augimas ir formavimasis. Pastebėta, kad kaulai senyvame amžiuje dažniau lūžta tiems, kurie visą gyvenimą nebuvo pakankamai fiziškai aktyvūs, tad judėjimo stoka irgi gali nulemti kaulų retėjimą. Jei jauname amžiuje kaulai vis dar formuojasi ir tam svarbus kalcis, vitaminas D, fosforas ir kitos medžiagos, tai vyresniame amžiuje didžiausią įtaką daro kaulų atsinaujinimą lemiančių procesų balansas – vyresniame amžiuje kaulų rezorbcijos procesas vyksta greičiau nei kaulų atsinaujinimas, todėl kaulo tankis retėja, vyksta jo struktūros pakitimai ir jis tampa daug trapesnis. Taigi maksimali kaulų masė ir tankis dažniausiai būna sulaukus maždaug 30 metų, vėliau rezorbcija vyksta jau greičiau nei kaulo formavimasis.
Osteoporozė gali būti skirstoma į pirminę (senatvinę) osteoporozę ir antrinę, dėl kitų priežasčių atsirandančią osteoporozę
Moterys senatvine osteoporoze serga daug dažniau nei vyrai. Skaičiuojama, kad su osteoporoze susijusius lūžius vyresniame amžiuje patiria daugiau nei 30 procentų moterų ir apie 5 procentus vyrų (vadinasi, moterys osteoporoze serga maždaug šešis kartus dažniau ne vyrai) ir tai viena dažniausių ligų vyresniame amžiuje, ypač moterims.
Antrinė osteoporozė išsivysto dėl kitų įvairiausių priežasčių, tam tikrų lėtinių ligų ir sindromų, pavyzdžiui, per aktyvios skydliaukės veiklos, inkstų ar žarnyno ligų, sąnarių ligų ir t. t.
Osteoporozės rizikos veiksniai – patys įvairiausi
Osteoporozės išsivystymą nulemia tam tikri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, vyresnis amžius, genetika. Pastebėta, kad smulkaus sudėjimo ir mažo svorio asmenims kaulai lūžta dažniau. Itin reikšminga menopauzė, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai. Pastebėta, kad osteoporozės išsivystymo riziką labai didina nesaikingas kofeino vartojimas, kai kurie vaistiniai preparatai, prasta mityba.
Trumpai apie osteoporozės diagnostiką
Osteoporozė dažniausiai diagnozuojama po netikėto lūžio, kuris gali atsirasti netgi savaime ar po visiškai menkos traumos. Rentgenas parodo tik esamus kaulų lūžius, o kompiuterinė tomografija gali padėti įžvelgti ir jų struktūros pakitimus. Kai kurie kraujo tyrimai taip pat gali padėti aptikti vykstantį kaulų retėjimo procesą. Dėl šios ligos profilaktinius patikrinimus turėtų atlikti vyresni nei 50–60 metų asmenys, ypač moterys po menopauzės.
Kai kurie lūžiai gali būti itin pavojingi
Išretėję kaulai nebegali atlaikyti netgi kūno masės. Vieni pavojingiausių yra šlaunikaulio lūžiai, deja, bet jie pasitaiko gana dažnai. Itin dažnai pažeidžiami ir stuburo slanksteliai – dėl to gali mažėti ūgis, atsirasti kupra ir tipinė eisena. Žmogui gali skaudėti nugarą ir raumenis dėl nuolatinės netaisyklingos laikysenos ir raumenų pertempimo. Stuburo slankstelių lūžiai sukelia ūminius skausmus, trunkančius iki pusantro mėnesio, vėliau šie skausmai tampa lėtiniais ir gali rimtai trikdyti gyvenimo kokybę.
Trumpai apie osteoporozės gydymą
Osteoporozės gydymas – ilgalaikis. Labai svarbus reguliarus ir saugus fizinis aktyvumas, kuris turi būti propaguojamas visą gyvenimą. Sveika mityba ir papildomas kalcio bei vitamino D vartojimas padeda sumažinti senatvinės osteoporozės pasireiškimo tikimybę. Sergant osteoporoze gali būti skiriami įvairūs vaistiniai preparatai – kalcitoninas, estrogenai, vitamino D analogai, bifosfonatų grupės vaistai ir t. t. Labai svarbu saugotis sunkių traumų, nugriuvimų ir per didelės griaučiams tenkančios įtampos, nes būtent šlaunikaulio lūžis yra viena dažniausių neįgalumo priežasčių. Kuo žmogus vyresnis, tuo lūžiai sunkiau gyja ir neretai nutinka taip, kad asmuo niekada nebepakyla iš lovos.