Taip pat į parodą bus galima atsinešti mėgstamų produktų etiketes ir su ekspertais pasikonsultuoti apie naudojamus produktus bei jų sudėtį.
„Žmonės iš tiesų retai supranta, kas yra ekologiškas daiktas ar produktas. Negalima jų kaltinti, nes tai suprasti ir atskirti reikia tikrai labai daug kompetencijos. Žodis „ekologija“, kaip ir patys ekologiški produktai, vis dar apipinti daugybe mitų, o tikro žinojimo žmonėms labai trūksta“, - sako parodos „Eko Logika“ projekto vadovė Gabija Zymonaitė.
Faktas Nr.1: Ekologiški yra konkretūs gamintojai, o ne valstybės
Tarp ekologiškai produkcijai pirmenybę teikiančių žmonių vis dar gajus mitas, jog tam tikros šalys gamina „sveikesnius“ ar „ekologiškesnius“ produktus.
„Taip, pavyzdžiui, dažnai manoma apie skandinavišką ir ypač apie lietuvišką kosmetiką. Turiu labai nuvilti - lietuviai neturi kažkokio įgimto polinkio gaminti ekologišką produkciją. Neturi ir tokios gamybos tradicijų, jos dar tik formuojasi“, - pažymi Guoda Azguridienė.
Pasak jos, visų šalių rinkose yra visokių produktų ir gamintojų, todėl svarbu ugdyti ekologinį raštingumą, kompetenciją skaityti produktų etiketes ir tinkamai pasirinkti bei skatinti žmones kuo mažiau vadovautis išankstinėmis nuostatomis.
Ekologišką kosmetiką ir švaros priemones atskirti ir pasirinkti yra sunkiau nei maisto produktus, nes nėra vieningo tokių prekių ženklinimo standarto.
„Europos Sąjungos mastu teisiškai apibrėžta, kas yra ekologiški maisto produktai ir kaip jie turi būti žymimi. O kosmetikos atveju to nėra. Yra tik grožio industrijos savireguliacija ir savanoriški sertifikatai, bet teisiškai nėra aiškaus draudimo vadinti ekologišku tai, kas visai nėra ekologiška. Tad šiuo atveju viską lemia konkretus gamintojas, jo atsakomybė ir sąžiningumas, o ne produkto kilmės šalis“, - sako G.Azguridienė.
Tokia situacija atveria erdvę manipuliavimui ekologiškumo įvaizdžiu ir pavadinimu. Tai ypač lengvai galime stebėti reklamose.
„Neatsitiktinai įprastinės (ne ekologiškos) kosmetikos gamintojai ypač daug investuoja į rinkodarą, produkto pateikimą bei reklamą. Žmonės dažnai neskaito etikečių, bet žiūri reklamą, pakuotes, visą produkto vizualinį patrauklumą ir pagal tai renkasi skambiais šūkiais apie ekologiškumą ir natūralumą padabintus produktus, - teigia G.Azguridienė. - O gamintojams, deja, niekas nedraudžia tokių šūkių kurti ir jais piktnaudžiauti, juo labiau – nereikalauja išlaikyti viso produkto gamybos grandinės ekologiškumo kriterijų“.
Faktas Nr.2: Produkto ekologiškumas priklauso nuo viso gamybos proceso
Skaitant etiketes, besigilinant į produktų sudėtį, svarbu žinoti, kad ekologiškų produktų ženklinimas nurodo ne tik produkto sudėtinių žaliavų kilmę, bet ir identifikuoja griežtus standartus atitinkančią viso gamybos proceso eigą.
„Žmonės didžiausią dėmesį skiria sudėčiai, tačiau ne mažiau svarbu, kad ekologiškų produktų gamybos procese griežtai prižiūrima ir kontroliuojama kiekviena grandis, kuri turi atitikti aukštus ekologiškumo standartus. Taip, viskas prasideda nuo žaliavos, bet vėliau seka gamyba, transportavimas, perdirbimas bei pakavimas. Ypač jautri yra ekologiškų produktų transportavimo grandis, nes siekiant juos išlaikyti ekologiškais nėra galimybės produktus apipurkšti nuo pelėsio ar kitaip chemiškai apdoroti, kad jie nesugestų. Tai ypač aktualu produktams, atkeliaujantiems iš trečiųjų šalių. Juos atvežti, sakyčiau, yra tikras menas“, - aiškino G.Azguridienė.
Perdirbimas bei pakavimas - dar dvi produkto gamybos grandys, kurios taip pat turi išlaikyti ekologiškumo reikalavimus. „Čia jau kalbame apie produkto pakuotę, sandėliavimą ir pardavimą. Visa ši grandinė ir yra tikrai ekologiško produkto, patenkančio į mūsų rankas, sąlyga“, - pabrėžė ekspertė.
Faktas Nr.3: Ekologiškas maistas nebūtinai tinkamas pagal visus kriterijus
Dar vienas plačiai paplitęs įsitikinimas, - kad ekologiški maisto produktai turi būti sveiki ar išskirtinai maistingi.
Anot G. Azguridienės, ekologiniu būdu paprastai užauginami vertingesni augalai ar gyvūnai, tačiau pagamintas produktas yra kas kita, o žmonės ekologiškų maisto produktų dažnai apskritai neatpažįsta ir nelabai žino, ko tame maiste tikėtis ir ko – ne.
„Vienas didžiausių nesusipratimų – manymas, kad ekologiškas maistas automatiškai yra be visų bent kiek kritikuojamų ingredientų, - sako G.Azguridienė. – Ne kartą teko girdėti, kaip žmogus nusipirkęs tikrai ekologišką produktą ir jo sudėtyje aptikęs cukraus, druskos ar riebalų, skundėsi ir reiškė nusivylimą.“
Pasak G. Azguridienės, mąstydami apie ekologiškus produktus, žmonės pernelyg dažnai tikisi universalaus gėrio, bet iš tiesų ekologiškumas pirmiausia reiškia ne maisto sudėtį, bet žaliavos kilmę ir gamybos procesą bei apima gana techninius, tačiau mūsų sveikatai labai svarbius dalykus.
„Ekologiški maisto produktai pirmiausia reiškia, kad jie nechemizuoti, nepurkšti pesticidais, nedažyti cheminiais dažikliais, jame nėra skonio stipriklių, genetiškai modifikuotų elementų, augimo hormonų, didžiosios dalies legalių maisto priedų ir pan. Bet ar jie skanūs, ar juose esantis riebalų, angliavandenių ir baltymų santykis atitinka mūsų norus ir įsivaizdavimą – čia jau kitas klausimas“, - aiškino G. Azguridienė.
Paroda „Eko Logika“ vyks lapkričio 20-22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Parodoje bus galima sužinoti, kaip užtikrinti švarą namuose ir racionaliai naudoti saugias, aplinkai draugiškas bei efektyvias buitinės chemijos ir kosmetikos priemones. Parodos metu taip pat veiks filmų erdvė, kurioje bus demonstruojami su aplinkosauga ir atsakingu vartojimu susiję filmai, o paskaitų, diskusijų ir konsultacijų metu lankytojai daugiau sužinos apie atsakingą vartojimą bei galės patys išbandyti naujus produktus ir gaminius.