Kalbėdama su „The Sun“, įmonėje „Freeletics“ dirbanti mąstymo trenerė Vanessa Gebhardt paaiškino, kodėl tam tikrų polinkių pakeitimas ar neįsisąmonintą žalą darančių įpročių atsisakymas gali turėti teigiamą poveikį.
Jei turite įprotį, kurio visai negalite pakeisti, ir dėl to jaučiatės nusivylęs ar susierzinęs, verta įsiklausyti į toliau pateiktus V. Gebhardt pasiūlytus patarimus. Specialistė taip pat įvardijo priežastis, susijusias su ydingais įpročiais, kurios gali prisidėti prie prastėjančios žmogaus psichinės būklės.
Nuolatinis telefonu gaunamo turinio tikrinimas
Žalingas įprotis „prisiklijuoti“ prie telefono ekrano, V. Gebhardt teigimu, atsiranda to nė nepastebint.
„Beprasmis išmaniojo įrenginio tikrinimas didina su greitu pasitenkinimu siejamus lūkesčius: juk nejučia ieškome pranešimų, padedančių jaustis gerai ir patenkinti bendravimo poreikį“, – aiškina ji.
Neseniai De Montforto universitete atliktas tyrimas parodė, jog reguliariai tikrindami telefoną galime tapti labiau išsiblaškę ir užmaršūs, jau nekalbant apie neigiamą šio įpročio poveikį psichinei sveikatai.
Ekspertės teigimu, pernelyg ilgai užsibūnant socialiniuose tinkluose mąžta savivertė ir kylą negatyvių minčių.
„Kad taip nenutiktų, stebėkite, kiek laiko praleidžiate prie telefono, be to, atidžiai pagalvokite, kokius žmones verta sekti, prie kokių internetinių pokalbių ar diskusijų prisijungti, daugiau dėmesio skirkite pozityviai, o ne negatyviai nuteikiantiems pranešimams“, – pataria ji.
„Dabartiniai telefonai leidžia stebėti, kiek laiko per dieną ir savaitę praleidžiama prie ekrano, todėl būtinai įjunkite šią funkciją, kad suprastumėte, kiek užtrunkate naudodami mobilųjį įrenginį“, – siūlo specialistė.
Dienų leidimas niekur neišeinant
Vien dėl atimtos galimybės kur nors išeiti koronaviruso sukelta pandemija daugeliui tapo tikru iššūkiu. Prie tokio gyvenimo būdo, aišku, prisitaikoma, tik būtina atminti, kad jeigu izoliuotis neprivaloma, tai nėra jokio reikalo sėdėti namuose.
V. Gebhardt mano, kad laisvas žmogus neturi priežasčių atimti iš savęs teisės kvėpuoti grynu oru.
„Didžiąją dienos dalį praleidžiant uždaroje patalpoje, žymiai padidėja depresijos rizika, nes saulės spindulių ir vitamino D trūkumas prisideda prie jos simptomų vystymosi“, – pamini ji.
„Norėdami sau padėti, būtinai bent šiek tiek pasivaikščiokite lauke, o jei ir toliau dirbate iš namų, atminkite, kad kelionės į darbą imitacija – puikus būdas išsijudinti“, – rekomenduoja specialistė.
„Prieš užsidarydami savo namų „biure“, tiesiog pasiimkite kavos ir išeikite pasivaikščioti po kvartalą. Natūrali dienos šviesa, įprasto vaizdo pakeitimas ir judėjimas gali pagerinti psichinę sveikatą, pakelti nuotaiką ir padidinti dėmesio koncentraciją“, – teigia ji.
Miego stygius
Miego trūkumas gali priversti jaustis lyg sunegalavus. V. Gebhardt teigia, jog taip yra todėl, kad stingant miego prastėja nuotaika, darosi sunkiau susikaupti, lengviau apima irzlumas ir greičiau pervargstama. Visa tai gali neigiamai atsiliepti psichinei sveikatai.
Specialistė paaiškino štai kaip: „Vos viena savaitė sutrikdyto ar prasto miego gali padidinti streso lygį, sustiprinti pykčio ir liūdesio jausmus. Galop tarytum pakliūvama į užburtą ratą, nes dėl kiekvieno iš šių veiksnių darosi sunkiau užmigti ir išsimiegoti.“
Sutrikus miegui, svarbu kreiptis pagalbos ir pasistengti susigrąžinti sveiką miego ritmą.
„Tinkamą miego rutiną galima susikurti taikant nusiraminimo ir atsipalaidavimo prieš miegą metodus. Ji padės kokybiškai išsimiegoti, na, o kai miegas bus kokybiškas, nubudęs jausitės energingesnis ir pozityvesnis“, – tikina V. Gebhardt.
Nevisavertė mityba
Įprotis mėgautis šokoladu ir kitais saldumynais gali neigiamai veikti nuotaiką. Daug cukraus turintis ir intensyviai apdorotas maistas, pavyzdžiui, pyragai, duona, sausainiai, taip pat raudona mėsa, gali iš esmės padidinti depresijos riziką, o reguliarus tokio maisto vartojimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių nukenčia psichinė sveikata.
„Tyrimai parodė, kad gausiai valgant minėtus maisto produktus, be to, vartojant per mažai vaisių ir daržovių padidėja depresijos ir nuotaikos sutrikimų rizika. Norėdami pagerinti psichinę sveikatą, atkreipkite dėmesį į tai, ką dedatės į burną. Kad pamaitintumėte kūną ir protą, papildykite racioną vaisiais, daržovėmis ir neskaidytais grūdais“, – pataria V. Gebhardt.
Nepakankamas fizinis aktyvumas
Sportas puikiai mažina streso lygį, o mankštinantis išsiskiriantys vadinamieji geros savijautos hormonai endorfinai gali efektyviai pakelti nuotaiką. Ekspertė teigia, kad reguliarios treniruotės taip pat gali kilstelėti energingumo lygį ir motyvaciją, padidinti laimės pojūtį, sumažinti depresijos, nerimo bei streso simptomus.
„Norėdami gauti maksimalią naudą, pabandykite mankštintis bent pusvalandį tris ar penkis kartus per savaitę“, – siūlo V. Gebhardt.
Jeigu anksčiau nesportavote, pradėti galite nuo kūno rengybos treniruočių, kurias pasileisti galima net ir per programėlę.
Netaisyklinga laikysena
Remiantis leidinio „Journal of Behavior Therapy and Experimental Psychiatry“ iniciatyva atliktu tyrimu, net pats elementariausias įprotis tiesiai sėdėti gali sušvelninti depresijos simptomus.
V. Gebhardt priminė apie dar kelis tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad tinkama laikysena pakelia savivertę ir nuotaiką, tačiau pirmiau minėto tyrimo išvadose ypač akcentuojama, kad įprotis išsitiesti padeda nusiteikti pozityviai, mažina nuovargį ir priverčia mažiau gilintis į save lengvos arba vidutinio sunkumo depresijos apimtus žmones.
Atidėliojimas
Visiems yra tekę patirti popiet užeinantį tingulį ir motyvacijos nuosmukį.
V. Gebhardt teigimu, „atidėliojimas yra vengimas imtis dėmesingumo reikalaujančių svarbių užduočių ir pasilikimas prie malonesnės ir ne tokios svarbios veiklos.“
Šis įprotis, kurį greičiausiai atpažįsta daugelis, tiktai atrodo visiškai nekaltas, o iš tikrųjų gali kenkti psichinei sveikatai ir didinti streso lygį.
„Atidėliojimas didina nervingumą, atsirandantį jaučiant kaltę dėl to, kas nepadaryta, bet ką atlikti būtina. Sąžinės priekaištai priveda prie dar didesnio nerimo ir streso, neigiamai veikiančių psichologinį nusiteikimą“, – reziumuoja V. Gebhardt.