Juoko mažėja
Jeigu pamanėte, kad šiame straipsnyje rasite smagių pokštų, linksmų istorijų ir iš viso to gardžiai pasijuoksite, turime jus nuvilti – nieko tokio čia nebus. Kalbėsime apie juoką rimtai. Tiksliau – apie juoko jogą. Ar girdėjote apie tokią?
„Visų pirma reikėtų atskirti juoko jogą ir juoko terapiją, – sako juoko jogos pradininkas Baltijos šalyse, sertifikuotas juoko jogos treneris Stepas Šafranauskas. – Juoko terapija padeda greičiau pasveikti.
Viskas – paprasta: sergantys žmonės vienaip ar kitaip juokinami (klausosi anekdotų, žiūri komedijas, stebi klounų pasirodymus), ir tai jiems padeda greičiau pasveikti. Visa tai paremta juokinimu.“
Pasak pašnekovo, juoko joga kilo iš idėjos, kad juoktis galima be jokios priežasties. „Juoko jogos sistema buvo sukurta 1995 metais Indijoje. Jos pradininkas – gydytojas Madanas Katarija – domėjosi juoko teikiama nauda ir skelbė, kad juokas – geriausia medicina.
Kartu jis nagrinėjo juoko tendencijas pasaulyje ir pastebėjo, jog juoko mažėja, – teigia S. Šafranauskas. – Taip buvo sukurta juoko be priežasties praktika, mat juokinimas jau nebeveikia. Daugėja juokintojų, humoro šou, o juoko sumažėjo beveik trečdaliu.“
Juoko jogos trenerio nuomone, tam yra rimta priežastis. „Tolstame vieni nuo kitų, silpnėja žmonių ryšiai, tad ir juoko mažėja“, – aiškina S. Šafranauskas.
Juoko kilmė
Juoktis taip pat natūralu kaip kvėpuoti, tačiau ar kada susimąstėte apie juoko kilmę?
Imanuelis Kantas, Zigmundas Froidas ir kiti teoretikai klaidingai bandė paaiškinti, kodėl mes juokiamės, pokšto turiniu. Dabar žinoma, kad juokas yra labiau susijęs ne su reakcija į anekdotą, o su išgyvenimo instinktu. Kitaip tariant, pokštai atsirado ne tam, kad parodytume savo intelektą, o tam, kad pagerintume savo santykius su aplinkiniais.
„Juokas – socialinis signalas, kurį sunku suvaidinti, – tvirtina JAV Merilando universiteto mokslininkas Robertas Provainas, tyrinėjantis juoką 20 metų. – Tai savotiška elgesio dalis, rodanti, ką bendra turi visi žmonės, galbūt ir žinduoliai.“
Žmogaus juokas kilo iš ritmiškų garsų, kuriuos skleidžia primatai, pavyzdžiui, šimpanzės, kai kutena ar žaisdamos vaikosi viena kitą. Manoma, kad pirmasis primityvus pokštas, kuriame jau nebuvo fizinio sąlyčio, buvo kutenimo pamėgdžiojimas. Taip pat teigiama, jog smegenys tebeturi senovinę sistemą, skirtą juokui „gaminti“, kad jauni gyvūnai išmoktų žaisti vieni su kitais, patirtų pasitenkinimą ir būtų tikri, jog žaidžia, o ne kovoja.
„Tikrasis prigimtinis juokas yra tas, kurį vadiname vaiko juoku, t. y. juokas iš vidaus, – sako S. Šafranauskas. – Šis juokas remiasi ne juokinimu, o žaisminga būsena, džiugesiu, patyrimu. Tai tas juokas, kurį patiriame kartu su kitais, kurį sunku sulaikyti. Dažnai jis kyla net ne iš kokio nors sąmojo, o iš visiškai keistų dalykų. Pavyzdžiui, žmonės juokiasi iš piršto.“
Natūralus ar dirbtinis?
Tyrimai rodo, kad juokdamiesi galime atitrūkti nuo mus slegiančių problemų, sustiprinti tarpusavio santykius, sukurti teigiamą emocinį klimatą ir netgi pagerinti sveikatą. Mokėjimas pasijuokti iš savęs ir situacijos mažina įtampą, ir mes lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Tuo pat metu juokas atpalaiduoja raumenis, stiprina imuninę sistemą, pagreitina širdies ritmą, skatina kraujo apytaką, prisotina jį deguonies, „masažuoja“ gyvybinius organus, padeda virškinti, stimuliuoja smegenų veiklą. Jis pagerina mūsų savijautą: sumažina depresijos požymius, stresą, skausmą, padidina savivertę, be to, juokiantis dirba maždaug 40 raumenų grupių.
„Kartais sulyginama, kad 10 minučių juoko yra tas pats, kas 10 minučių irkluoti valtį, – teigia pašnekovas. – Juokas – vienareikšmiškai naudingas fizinis pratimas.“
Juoko jogos treneris pabrėžia ir psichologinę juoko naudą. Pasak jo, jeigu žmonės gali pasijuokti drauge, jie tikrai sutars. Pykti ir juoktis vienu metu nepavyks.
„Įdomu, kad dirbtinis juokas turi panašų poveikį sveikatai kaip ir tikras juokas, – tvirtina S. Šafranauskas. – Vadinasi, tada, kai pratimais skatiname ar imituojame juoką, mūsų organizmas patiria tą pačią naudą kaip ir tuomet, kai mes juokiamės natūraliai.“
Buriasi į klubus
S. Šafranauskas konsultuoja įmones, organizuoja seminarus. Tiesa, iš pradžių jis nemokė juoktis – juoko joga atėjo su laiku.
„Rengiausi vienam komandiniam seminarui ir mąsčiau, kad būtų visai naudinga įtraukti juoko elementų. Pradėjau galvoti programą, gilintis į juoko sampratą ir atradau, jog egzistuoja juoko joga, jau tapusi pasauliniu judėjimu“, – prisimena pašnekovas.
2007 m. vyras išvyko į Europos juoko jogos kongresą Maljorkoje, kur rinkosi juoko jogos praktikai ir visi norintieji su ja susipažinti. „Juoko jogos pradininkas M. Katarija vedė trenerių mokymus. Aš juose sudalyvavau, man patiko. Įgytą patirtį parsivežiau į Lietuvą“, – pasakoja S. Šafranauskas.
Šiuo metu juoko jogos treneris veda grupinius seminarus įmonėse, įstaigose, mokyklose. Tokie seminarai vidutiniškai trunka apie pusdienį. Be pažinties su juoko joga, šiuose seminaruose siekiama dar vieno tikslo – suformuoti komandą.
„Tikslų gali būti ir daugiau, – pabrėžia S. Šafranauskas. – Vis dėlto tai – komandinė veikla, kai juokas padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir tapti artimesniems.“
Pasaulyje juoko jogos praktika labiausiai paplitusi juoko jogos klubuose. Čia renkasi bendraminčiai tam, kad drauge pasijuoktų. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 6 tūkst. juoko jogos klubų daugiau nei 60 šalių.
Juoko joga vis labiau populiarėja Lietuvoje, ir jau kuriami klubai, kuriuose užsiėmimus gali lankyti kiekvienas norintis. Mūsų šalyje šiuo metu jau veikia du juoko jogos klubai.
Joga ir juokas
„Juoko joga apima dvi pratimų grupes: jogos kvėpavimo ir juoko. Įprastinė juoko jogos sesija trunka maždaug 45 minutes. Pirmojoje dalyje juokas imituojamas pratimais. Tie pratimai lydimi džiugesio, plojimų, kvėpavimo pratimų. Šioje dalyje nebūtina, kad būtų juokinga. Tai tik pasirengimas, „įėjimas“ į žaismingą būseną, būtiną tolesnei veiklai, – pasakoja S. Šafranauskas. – Antrojoje dalyje prasideda juoko meditacija, dar kitaip vadinama juoku be priežasties. Šioje dalyje negalima vieniems kitų juokinti. Turi būti koncentruojamasi tik į patį juoką.“
Trečiojoje sesijos dalyje žmonės atsipalaiduoja ir sugrįžta į natūralią būseną. Tuo metu atliekami atsipalaiduoti skirti pratimai, kalbama apie pačią juoko jogos filosofiją.
Kad juoko joga teiktų naudą, reikėtų ją praktikuoti kas savaitę. Čia nepakaks išmokti kelių pratimų ir daryti juos namuose. „Būdamas vienas namuose gali atlikti tam tikrus pratimus, tačiau vien jų – maža, – sako pašnekovas. – Juoko joga veikia žmonių grupėje – tai grupinių užsiėmimų forma paremta praktika.“
Akimirkos džiaugsmas
Juoko jogos užsiėmimus kiekvienas žmogus, kiekviena grupė priima vis kitaip. „Moterys labiau trykšta entuziazmu, vyrai – skeptiškesni, nes nori kažko racionalaus, apčiuopiamo, – dėsto S. Šafranauskas. – Mūsų užduotis sesijų metu – padrąsinti, išlaisvinti žmones. Jeigu bent vienas dalyvis nusiteikęs neigiamai, tai junta visa grupė.“
Pašnekovas prisiminė, kaip prieš dvejus metus jam teko vesti juoko jogos seminarą onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. „Aš iš tų žmonių išmokau labai daug, – prisipažįsta pašnekovas. – Įsivaizdavau, kad gali būti sunku, ruošiausi ne itin pozityviai atmosferai, tačiau viskas buvo priešingai. Žmonės buvo nusiteikę itin entuziastingai, draugiškai. Pamačiau, kaip jie gyvena šia akimirka, kaip geba ją išnaudoti, kaip noriai priima naujoves, kaip įsijaučia į dalyvavimą sesijoje. Patikėkite, buvo daug juoko, gerų emocijų, nuoširdumo. Po seminaro išėjau sužavėtas ir pagautas įkvėpimo.“
S. Šafranauskas prisipažino, kad jam tenka dažnai išgirsti, jog per juoko jogą žmonės atranda tokį juoką, kurį jau senokai yra primiršę. „Kartais net nereikia sakyti – viskas matyti seminaro dalyvių akyse. Man tai labai patinka. Galbūt todėl ir ėmiausi juoko jogos“, – sako juoko jogos treneris.
Būtina atrasti galimybę
S. Šafranauskas džiaugiasi atradęs juoko jogą. „Tai nėra komercija – iš seminarų neišgyvenčiau. Juoko joga ir jos populiarinimas – mano pomėgis. Ta būsena, kai užplūsta džiaugsmas, kai pajunti tikrą prigimtinį juoką iš vidaus, yra ypatinga. Žinote, kasdienybėje tai norisi patirti dažniau, – tikina pašnekovas. – Manau, kad žmonės pasigenda džiaugsmo. Man norisi jį skleisti.“
Juoko jogos filosofija byloja, kad būtina atrasti daugiau galimybių nusijuokti. „Tai nereiškia, kad juoktis reikia iš visko. Tiesa, yra rimtų dalykų, iš kurių juoktis – nevalia, nepadoru, tačiau gyvenime būna daugybė situacijų, kai juokas mus išlaisvina, padeda net į didžiausią rūpestį pažvelgti kitaip, rasti išeitį“, – įsitikinęs S. Šafranauskas.
Taigi kas liepė būti rimtiems ir niūriems? Jeigu dar nesate pasiruošę atrasti daugiau progų nusijuokti, bent jau dažniau nusišypsokite.