Biodinaminiai produktai turi daugiau baltymų, vitaminų, svarbių mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, geležies, chromo) bei antioksidantų. Maistas yra švelnaus natūralaus skonio, nes gaminant nenaudojami jokie skonio stiprikliai ar kitos medžiagos.
Netenka maistinės vertės
Mokslininkai vis dažniau perspėja, kad intensyvios žemdirbystės pasekmės gali būti neprognozuojamos. Jie pabrėžia, kad gausiai naudojami pesticidai, cheminės trąšos sekina gyvybines dirvožemio jėgas, nualintoje žemėje išauginti produktai netenka maistinės vertės.
Todėl ieškoma būdų, kaip nenualinti dirvožemio ir išauginti kokybišką produktą. Vienas tokių – biodinaminis ūkininkavimas. Neatsitiktinai tuo užsiimantieji yra susibūrę į pasaulinę organizaciją „Demeter“, kurios pavadinimas susietas su graikų mitologijos žemės derlingumo ir žemdirbystės deive Demetra.
Gyvas maistas
Pasak Ilzenbergo dvaro (Rokiškio r.) savininko, pasiryžusio iš griuvėsių prikeltoje dvarvietėje įkurti biodinaminį ūkį, Vaido Barakausko, biodinaminiais principais paruošti produktai pirmiausia yra stipresni energetiškai, nes gaminami rankomis, su meile bei atsidavimu ir laikantis tam tikrų ūkininkavimo principų.
„Tai – gyvas maistas, ne tik užpildantis skrandį turiniu, bet ir suteikiantis gyvybinių energijų visoms organizmo sistemoms“, – įsitikinęs jis.
Tokie produktai skiriasi savo sudėtimi: turi daugiau baltymų, vitaminų, svarbių mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, geležies, chromo) bei antioksidantų. Maistas yra švelnaus natūralaus skonio, nes gaminant nenaudojami jokie skonio stiprikliai ar kitos medžiagos.
„Ilgą laiką veikiami prasto maisto su stipriais priedais (saldikliais, skonio stiprikliais, įvairiais padažais) mūsų receptoriai atpranta atskirti gerą maistą nuo prasto. Tačiau organizmas tą skirtumą jaučia ir po tam tikro laiko praneša mums ligomis. Ilgiau pavalgę produktų tik iš biodinaminio ūkio, pajusite, kad net jų skonis ir kvapas yra turtingesnis“, – aiškino V. Barakauskas.
Natūralūs priedai
Biodinaminiu būdu išauginti produktai neužteršti jokiais pesticidais, herbicidais ir kitais chemikalais bei priedais.
Štai ekologiniame ūkyje leidžiama naudoti kelias mažiausiai kenksmingas pesticidų rūšis (pvz., Didžiosios Britanijos sertifikuotojas leidžia naudoti keturias), o neekologiškame ūkyje leistinos daugiau nei 300 rūšių. Dėl to įprastiniuose maisto produktuose dažnai randama pesticidų likučių.
Biodinaminiame ūkyje naudojami tik natūralūs priedai (druska, svogūnai, pienas ir pan.) ir preparatai (pūdytas galvijų mėšlas, kvarcinis smėlis ir vaistažolės). Jie suteikia dirvai ir joje augantiems augalams naujų jėgų – „dinamikos“. Tokia dirva kasmet tampa derlingesnė.
Tausoja gamtą
„Biodinamika laikoma aukščiausia ekologijos pakopa. Tai – natūrali žemdirbystė, paremta įvairių gamtos energijų ir jėgų veikimu bei jų panaudojimu. Biodinaminis ūkis veikia kaip uždara ekologinė sistema, per daugelį metų išsivalanti nuo bet kokių teršalų likučių“, – pasakojo dvaro savininkas.
Kaip teigia biodinaminės žemdirbystės šalininkai, toks ūkininkavimas pirmiausia yra pasaulėžiūra, o tik paskui produkcija. Biodinaminiai ūkiai siekia atstatyti žemės humusingąjį sluoksnį, prisidėti prie sveiko ir gyvybingo dirvožemio ir planetos išsaugojimo.
„Ūkininkaujant tokiu būdu tausojama gamta ir aplinka, mažinamas užterštumas, palaikoma augalų įvairovė, nesunaikinami aplinkoje esantys augalai, vabzdžiai ir gyvūnai. Naudojamos mažiausiai teršiančios pakuotės, gamyba organizuojama maksimaliai išnaudojant vietinius išteklius. Taip pat užtikrinama auginamų gyvūnų gerovė, kuri nulemia ir maisto kokybę“, – pabrėžė V. Barakauskas.