Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova
Moliūgas yra vitaminų A (beta karotino), C, E, B grupės, antioksidacinių flavanoidų bei mineralinių medžiagų (ypač kalio) šaltinis. Karotino moliūge penkiskart daugiau nei morkoje. Suvartoję 100 g moliūgo aprūpinsite save pakankamai dideliu vitamino A kiekiu (246 proc. rekomenduojamos paros normos – RPN). Šis vitaminas būtinas geram regėjimui, normaliai odos ir gleivinės būklei palaikyti. Moksliniai tyrimai rodo, kad maistas, turintis daug vitamino A, apsaugo nuo plaučių ir burnos onkologinių susirgimų. Ši uoga yra puiki tuo, kad turi daug skaidulų, kurių trūksta daugumos žmonių mityboje.
Naudingas ne tik moliūgų minkštimas, bet ir jų sėklos. Jos turi daug mononesočiųjų riebalų rūgščių (ypač alfa-linoleno – omega 3 RR rūšies). Taip pat tai koncentruotas baltymų, mineralų ir vitaminų šaltinis. 100 g sėklų energinė vertė yra 559 kcal, turi 30 g baltymų, 110 proc. RPN geležies, 4987 mg niacino (31 proc. RPN), seleno (17 proc. RPN), cinko (71 proc.).
Dėl ypač didelio cinko, seleno ir fitosterolių kiekio moliūgų sėklos vadinamos „vyrišku“ produktu: minėti mikroelementai normalizuoja prostatos veiklą, gerina spermatogenezę, seksualinę sveikatą ir yra puiki prevencinė priemonė nuo prostatos ligų. Be to, moliūgų sėklose yra nepakeičiamos aminorūgšties triptofano (jos organizmas negamina, ją galima gauti tik su maistu), kuris reguliuoja „laimės hormono“ serotonino gaminimą.
Iš moliūgų sėklų spaudžiamas nuostabus ypatingo skonio aliejus. Viduramžių Europoje 200 ml šio gėrio buteliukas kainavo tiek, kiek masyvus auksinis žiedas, todėl jis dar vadinamas juoduoju auksu. Aliejus dažniausiai naudojamas kaip daržovių salotų pagardas, bet tinka ir prie kitų patiekalų (įvairių košių ir kruopų, sriuboms, marinatams, padažams ir t.t.).
Nors terminis paruošimas sumažina maisto produktų vertę, bet visai neženkliai. Tad mėgaukitės šia rudenine daržove įvairiai: ir termiškai paruošta, ir žalia.