Neginčytina sporto nauda
Šiaurės Norvegijos ligoninėje, į pietus nuo poliarinio rato, vyksta svarbus eksperimentas, kuris gali pakeisti požiūrį į senėjimą. Klinikinio tyrimo, vadinamo „ExPlas“ – mankštos plazma, metu jaunų ir sveikų, reguliariai besimankštinančių suaugusiųjų kraujo plazma buvo sušvirkšta 50-75 metų amžiaus žmonėms, sergantiems ankstyvos stadijos Alzheimerio liga. Toks eksperimentas su žmonėmis vyksta pirmą kartą. Nors rezultatai bus pateikti tik kitąmet, jau dabar manoma, kad tai bus naujas efektyvus būdas atjauninti vyresnio amžiaus žmonių kūną ir protą, o galbūt vieną dieną ir mūsų visų, itin pamėgusių sėslų gyvenimo būdą.
Tyrimai rodo, kad mankšta gali sumažinti demencijos riziką iki 45 proc., taip pat palaikyti stiprius kaulus, elastingas kraujagysles ir atsinaujinančias raumenų skaidulas.
Pernai vasarą britų medicinos žurnale atlikto tyrimo duomenimis, vos 75 minutės vidutinio sunkumo mankštos per savaitę sumažina vėžio, širdies ligų ir ankstyvos mirties riziką. Deja, apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 šalių, atskleidžia liūdną realybę: trečdalis žmonių nesportuoja ir yra fiziškai neaktyvūs.
Bandymai paversti vaistu
O kas, jei šį klausimą išspręstų farmacijos pramonė? Nuo Jungtinės Karalystės iki Japonijos mokslininkai daug metų ieško mankštą imituojančių priemonių – tablečių, injekcijų, galinčių atkartoti teigiamą mankštos poveikį organizmui. Pasiekimai rodo, kad to link artėjama.
Mokslininkai nėra tikri, kurie sporto metu į kraują išsiskiriantys hormonai yra naudingiausi, todėl „ExPlas“ bandymas svarbus. Harvardo medicinos mokyklos medicinos docentės Christiane Wrann teigimu, suleisti reguliariai sportuojančių žmonių kraujo plazmą pacientams yra puikus būdas perduoti visus potencialiai naudingus hormonus. „Norvegų idėja yra paimti plazmą kaip vaistą ir duoti tiems, kam jo reikia“, – sako docentė.
Dėmesį traukia ir kitas metodas. 2012 m. mokslininkai atrado hormoną irisiną, kurį raumenys išskiria mankštos metu. Praėjusių metų pabaigoje Ch.Wrann ir jos kolegos pademonstravo, kad irisinas gali pasiekti smegenis bei išvalyti toksines amiloido plokšteles, susijusias su Alzheimerio liga.
Mokslininkė sukūrė atskirą įmonę „Aevum Therapeutics“, kurios pagrindinis tikslas – sukomercinti irisiną ir panaudoti jį kaip pirmąjį pasaulyje „mankštos vaistą“. Ch.Wrann nuomone, jei klinikiniais tyrimais bus įrodyta, kad irisinas yra naudingas sveikatai, tai paskatins įvairių „mankštos vaistų“ gamybą.
„Iki šiol niekam nepavyko to padaryti, – sako Ch.Wrann. – Jei bent dalį sporto naudos paversime vaistu, tai viską pakeis.“
Tabletė visiems?
Ar pagaliau galėsime lengviau atsipūsti nuo pažadų kiekvienų metų sausį lankytis sporto salėje? Bostono universiteto neurologijos profesorius Andrew Budsonas sako, kad idėja įtikinama.
„Sumanyme atkartoti fiziologiškai naudingą mankštos poveikį nėra nieko blogo, – sako jis. – Man patinka mankšta ir nemanau, kad jos atsisakyčiau, bet įtemptą dieną, manau, būtų puiku tiesiog išgerti tabletę ir neprarasti mankštos naudos sveikatai.“
Ch.Wrann tvirtinimu, tikslinė grupė vis dėlto yra ne tingūs ar laiko neturintys žmonės, bet neįgalieji bei pagyvenę pacientai. Tokijo medicinos ir odontologijos universitete mokslininkai ieškojo slapto mankštos ingrediento – elemento, saugančio nuo osteoporozės ir sarkopenijos (raumenų masės ir jėgos praradimo) – siekdami paversti jį nauju vaistu, saugančiu nuo silpnumo ir galbūt netgi atkuriančiu galimybę judėti.
2022 m. rudenį jie paskelbė atradę cheminę medžiagą lokamidazolą, stimuliuojantį raumenų ir kaulų augimą. Ši medžiaga gali būti naudinga žmonėms, kurie nepajėgūs mankštintis. Tolesni tyrimai parodys, ar medžiaga saugi ir veiksminga žmonėms.
Vaistas – skirtingoms pacientų grupėms
Ch.Wrann sako, kad kol kas dirbtinai stimuliuoti fiziškai neaktyvų kūną nėra saugu, nes fizinis aktyvumas susijęs su pernelyg daug biologinių procesų. „Nerealu, kad viena tabletė suteiktų jums 20 naudingų dalykų, kuriuos jūsų kūnui suteikia mankšta“, – sako ji.
Vietoje to mokslininkai numato galimybę sporto treniruotės naudą panaudoti skirtingoms terapijoms, kurių vienos skirtos osteoporozei gydyti, kitos – apsaugoti smegenis.
Londono universiteto koledže neurologijos ir psichinės sveikatos profesorius Jonathanas Roiseris dirba prie projekto, kurio tikslas – įvertinti vidutinio intensyvumo mankštos poveikį imuninei sistemai ir medžiagų apykaitai bei nustatyti, kaip jis veikia nuotaiką bei motyvaciją. Viliamasi sukurti naują mankšta pagrįstą antidepresantų klasę.
Stanfordo universiteto Kalifornijoje docentas Jonathanas Longas domisi, ar, pasitelkus mankštos poveikį, galima rasti naujų alternatyvų vaistams nuo nutukimo. Jo tyrimų grupė atrado metabolitą, vadinamą Lac-Phe, kurį organizmas gamina sprinto treniruočių metu. Kadangi Lac-Phe išsiskiria į kraują, jis gali nukeliauti į smegenis ir mažinti apetitą.
Docentas mano, kad Lac-Phe, paverstas tablete, gali būti vertinga nauja priemonė, kovojant su šiuolaikine nutukimo epidemija.
Per pastaruosius 20 metų Solko biologinių tyrimų instituto San Diege profesorius Ronaldas Evansas tyrė baltymą, vadinamą PPAR-delta, aktyvuojamą atliekant ištvermės pratimus. PPAR-delta dėka, kūnas, užuot deginęs cukrų, ima deginti riebalus. Dabar, po ilgus metus trukusių tyrimų, R.Evansas teigia esantis tikras, jog turi mankštos vaistą. Tačiau jam vis dar reikia duomenų, įrodančių, kad jis saugus ir veiksmingas žmonėms.
Jei vis dėlto tokių įrodymų atsiras, ekspertai sutinka, kad tai gali būti geriausi ateities vaistai.
Komentaras
LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė:
– Jokia piliulė niekada nepakeis mankštos. Sukurti preparatą, galintį tiksliai atkartoti cheminius procesus, kurie vyksta organizme fizinio krūvio metu, yra nerealu. Net jei pasitvirtins irisinas ar Lac-Phe, tai nereikš, kad dvidešimtmečiai galės nustoti mankštintis.
Tai tik kelia riziką skambiai rinkodarai, primenančiai CBD, grybus, probiotikus ir įvairius papildus su visais pažadais: išgerk ir galėsi valgyti big maką. Nereikia tų big makų, valgykime sveiką maistą.
Iš tiesų ieškoma būdų, kaip padėti dėl sveikatos problemų negalintiems judėti žmonėms. Bet jei tokios naujovės ateitų į sveikų žmonių, neturinčių jokių gretutinių ligų, galinčių sportuoti ir sveikai maitintis, populiaciją, tai būtų tik dar vienas būdas pabėgti nuo atsakomybės už savo sveikatą.