Stebėkite savo kūno reakcijas
Anot gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės-Ingelevičienės, visų pirma svarbu stebėti savo kūną, ne draugės, kaimyno, pažįstamo, artimojo.
„Intuityvus valgymas – tai toks maitinimosi būdas, kai valgant remiamasi ne porcijų dydžiu, o būtent kūno poreikiais. Taigi, svarbiausia tampa „išgirsti“ ir teisingai suprasti kūno siunčiamus signalus. Kitaip nei kitose mitybos sistemose, kur nurodoma, kiek valgyti, kada valgyti ir panašiai, intuityvus valgymas remiasi alkio ir sotumo pajautimu, t. y. kada pradėti valgyti, nurodo alkio, o kada baigti – sotumo jausmas“, – pabrėžia pašnekovė.
A.Jauniškytė-Ingelevičienė sako, kad kalbant apie intuityvų valgymą itin svarbu stabtelėti ir atskirti, ar jaučiate emocinį norą valgyti, ar fiziologinį poreikį.
„Būtent fiziologinis poreikis valgyti mums rodo, kada iš tikrųjų esame išalkę ir reikėtų pasistiprinti. O štai emocijos irgi gali pasireikšti kaip noras valgyti, tačiau šiuo atveju alkis – tik psichologinis“, – pastebi gydytoja.
Nepasiduokite primestoms taisyklėms
„Remdamiesi intuityvaus valgymo teorija, turime leisti sau valgyti tai, ko iš tiesų norime, o ne pagal primestas taisykles ar to laikmečio mitybos madas. Nekeista, kad šiuolaikinėje visuomenėje žinių ir informacijos apie maistą (kaip ir apie viską), gausu, tad žmogus pasimeta: kas tiesa, o kas – tik laikinai madinga, – sako gydytoja dietologė. – Štai pažįstamas ką nors išbando, jam padeda, ir jis tai transliuoja kaip geriausią būdą vienai ar kitai problemai spręsti. Deja, pamirštama, kad kito žmogaus fiziologija yra visai kitokia ir jam, tikėtina, bus veiksmingi visai kiti būdai!“
A.Jauniškytė-Ingelevičienė pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje labai gajus požiūris, kad, norint kontroliuoti svorį, būtina laikytis dietos.
„Kalbos apie tai, jog galima valgyti viską, daugeliui skamba neįtikinamai, – sako specialistė. Žmogus renkasi salotas ne todėl, kad jų nori, o todėl, kad sveika; pyksta ant savęs, kai persivalgo.“
Apie mitybos teorijas
Kodėl esame taip įbauginti ir prigąsdinti, kad į maistą žiūrime ne su džiaugsmu, o, deja, su siaubu? Anot gydytojos dietologės, įvairios mitybos teorijos pateikiamos pozityviai: vaizdžiai pasakojama, kaip žmogus, pakeitęs mitybą, išgijo nuo ligų, jam atsirado daug energijos, sulieknėjo ir pan. Tokia informacija pateikiama vienpusiškai, niekada šalia neaprašomas žmogaus, kuris darė tą patį, ir jam buvo bloga, jis neteko energijos, linksmumo ir geros nuotaikos, susirgo, pasakojimas.
„Sunku net įsivaizduoti, kiek daug girdžiu istorijų žmonių, nukentėjusių nuo vadinamosios „sveikos mitybos“, ar eksperimentų su mityba. Juk jei jums norisi mėsos, neprivalote būti vegetaras. Jei nemėgstate vieno ar kito produkto, nebūtina jo valgyti, net jei jis ir yra labai „sveikas“, – sako pašnekovė ir pabrėžia, kad svarbu ne atskiri produktai, o mityba kaip visuma.
Apibendrindama A.Jauniškytė-Ingelevičienė sako, kad tam tikra prasme intuityvus valgymas yra šiuolaikinių žmonių primirštas instinktas – dėl greito gyvenimo tempo, vyraujančios mados, streso, neišsimiegojimo, o ypač dietų laikymosi.
Mokslininkai sako
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie maitinasi intuityviai, visų pirma geriau vertina savo kūną – jį gerbia, priima bei geriau jame jaučiasi ir negalvoja, kad numetę svorio pasijus laimingi. Antra, jų kūno masės indeksas mažesnis, turi mažesnę cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Nors daugeliui leidimas valgyti viską, ko norisi, gali sukelti nerimą, moksliniai tyrimai rodo, kad intuityviai valgantys žmonės turi taisyklingesnius mitybos įpročius nei intuityviai nevalgantys. Beje, toks tyrimas atliktas ir Lietuvoje, ir gauti tokie patys rezultatai.
Svarbu
Australų mokslininkas G. Scrinis 2008 m. pasiūlė terminą „nutricionizmas“, apibūdinantį nūdienos situaciją, kai itin susitelkiama į tai, kaip atskiros maisto medžiagos veikia kūną, tačiau pamirštamas bendras kontekstas, nuvertinamas žmogus kaip individualus „aš“: ką jis pats galvoja apie maistą, kaip jis jaučiasi valgydamas tam tikrus produktus, kas jam yra skanu. To pasekmė – daugybė savo kūnu nepatenkintų žmonių. Statistika rodo, kad net 90 proc. moterų nepatenkintos savo figūra (!), ir ši tendencija tik auga.