Konsultuoja specialistė
Gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė:
Nemigos rūšys. Kokia jūsų?
„Nemiga gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Taip pat išskiriamos kelios kitos rūšys, tokios kaip psichofiziologinė nemiga, miego suvokimo sutrikimas ir idiopatinė nemiga, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo gydytoja psichiatrė dr. A. Leleikienė.
Psichofiziologinė nemiga prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos, žmogui svarbių – malonių ar nemalonių – įvykių. Jai būdingi gretutiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas ar svaigimas. Taip pat ganėtinai dažnai pasitaiko miego suvokimo sutrikimas (pseudoinsomnija), kuomet paciento subjektyvus miego jutimas nesutampa su objektyviu jo pasireiškimu. „Mažiau paplitusi būklė – idiopatinė nemiga, kurios priežastis nėra žinoma. Ji vadinama viso gyvenimo nemiga, nes pasireiškia nuo gimimo. Atlikus miego tyrimą, tai yra polisomnografiją, pastebėta, kad pailgėja užmigimo laikas, sumažėja miego efektyvumas, būna daug prabudimų naktį“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.
Miego kiekybė ir kokybė kinta su amžiumi. „Itin dažnai pasitaiko pagyvenusių žmonių nemiga, kuri išsivysto dėl to, jog pakinta miego struktūra, fazių kaita, sutrinka miego ciklas ir prisideda gretutiniai dalykai, tokie kaip nerimas, depresija, senatvinė demencija, Parkinsono liga“, – sako medikė.
Kaip jaučiamės, taip miegame
„Nemigą dažniau patiria žmonės, dirbantys įtemptą, atsakingą darbą, pavyzdžiui, įmonių vadovai. Tačiau nuo šio sutrikimo nėra apsaugoti ir ramaus gyvenimo būdo mylėtojai“, – primena dr. A.Leleikienė. Praktikoje pastebima, jog nemiga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių grupėje, nes su metais išsibalansuoja cirkadinis ritmas. Miegas sutrinka ir dėl medicininių priežasčių, tokių kaip nerimas, depresija, įvairūs stresogeniniai veiksniai, kvėpavimo funkcijos sutrikimai, demencija, Parkinsono ar Alzheimerio liga, šlapimo nelaikymas, onkologinės ligos.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog nuo nemigos kenčiantys žmonės itin dažnai įgyja priklausomybę vaistams ar alkoholiui: „Jie stengiasi visais įmanomais būdais įveikti nemigą, nuovargį. Kadangi dieną jaučiasi mieguisti, geria daug tonizuojančių gėrimų, stimuliuojančių vaistų. Itin populiarus amfetaminas, kokainas ir kitos stimuliuojančios medžiagos. Žmonės bando išvengti nemigos, tačiau tokiais būdais sutrikdo neurocheminius procesus. Nemiga pamažu blogėja ir stiprėja“, – pasakoja pašnekovė.
Tarp nemigos ir depresijos egzistuoja pakankamai glaudus bei abipusis ryšys. „Šie negalavimai dažnai pasireiškia kartu ir, jeigu gydomas tik vienas iš dviejų, terapijos efektyvumas nėra pakankamas. 90 proc. segančiųjų depresija skundžiasi miego sutrikimais. Liga pripažįstama kaip viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių nemigą. Sutrinka miego vientisumas arba neįmanoma užmigti visą naktį.
Įdomu, jog miegas sutrinka iki susergant depresija“, – sako gydytoja psichiatrė. Ji perspėja, jog neefektyviai gydant nemigą, išlieka didelė depresijos atkryčių rizika. „Negalėdamas miegoti žmogus jaučiasi beviltiškai, todėl gali mąstyti apie savižudybę. Veiksmingas nemigos gydymas antidepresantais susilpnina depresijos poveikį bei pagreitina pasveikimą“, – sprendimo kelią įvardina specialistė.
Svarbu nekentėti
Ilgalaikė nemiga lemia daug neigiamų padarinių. „Gali formuotis įvairūs psichikos sutrikimai, dėl kurių keičiasi buitinė ir darbinė veikla, socialinis bei asmeninis gyvenimas“, – teigia dr. A.Leleikienė.
Norint įveikti nemigą, svarbu keisti gyvenimo būdą, tai yra darbo ir poilsio režimą. „Išėję iš darbo ir užvėrę duris, turėtume turėti visavertį poilsį, rasti laiko sau, pomėgiams, bendravimui, – įsitikinusi gydytoja psichiatrė. – Taip pat reikėtų laikytis miego higienos.“ Gydytoja psichiatrė rekomenduoja gultis ir keltis tuo pačiu metu, nepaisant, ar tai yra savaitgalis ar kitos šventinės dienos. Vakare reikėtų nusiraminti, atsipalaiduoti, nespręsti problemų, prieš miegą pasivaikščioti lauke. „2–3 val. iki nakties poilsio rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą. Intensyviai pasportavus padidėja budrumas, pagerėja protinis darbas, tačiau ne miegas“, – perspėja medikė. Vakare taip pat nerekomenduojama daug valgyti ar vartoti alkoholį.
Terapinės priemonės priklauso nuo nemigos priežasties. „Jei miegas sutrinka dėl užsitęsusio streso ar kitų emocinio pobūdžio veiksnių, gali padėti psichoterapija. Svarbiausia nebijoti laiku kreiptis į specialistą – gydytoją psichiatrą ar psichologą, kad jis įvertintų būklę ir parinktų tinkamą gydymo metodą“, – pabrėžia dr. A.Leleikienė. Atsižvelgiant į nemigos priežastį, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Pasak gydytojos psichiatrės, terapija gali būti trumpalaikė ar ilgalaikė, o jos galimybės – plačios. „Reikia bijoti ne paties gydymo, o užsitęsusios nemigos pasekmių. Visada svarbiausia laiku kreiptis pagalbos į specialistus“, – reziumuoja pašnekovė.
Verta žinoti
- Jei neišeina užmigti dėl tvankaus oro, prieš miegą gerai išvėdinkite patalpas ir patalus. Šaltu vandeniu perliekite veidą, rankas iki alkūnių, pėdas.
- Palaikykite kambaryje vėsią temperatūrą (apie 18 oC), kuri yra fiziologiškai palanki miegui.
- Jeigu nepavyksta užmigti ilgiau kaip 20 min., atsikelkite ir pasivaikščiokite, tačiau nejunkite šviesos. Grįžkite į lovą, kai pajusite miego pojūtį.
- Nenaudokite miegamojo lovos darbui kompiuteriu, gulėdami nenaršykite telefone ir sumažinkite mėlynosios šviesos, skindančios iš ekranų, kiekį.
- Užuot mintyse skaičiavę avis, sutelkite dėmesį į kvėpavimą ir kūno pojūčius, pasistenkite apie nieką negalvoti ir atpalaiduoti raumenis nuo įtampos.