Ciberžolėje slypinti jėga
Nuo neatmenamų laikų ciberžolė buvo vadinama vienu naudingiausių prieskonių. Šiuo metu šis augalas išgyvena tikrą atgimimo laikotarpį.
Medicina ciberžolę atrado XVII amžiuje, kai Indijos tyrėjai nustatė, kad šis prieskoninis augalas veikia kaip antioksidantas ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Atlikdami tyrimus specialistai pildo vis ilgėjantį sąrašą gerųjų ciberžolės savybių, galinčių padėti užkirsti kelią vėžiui, Alzheimerio ligai ir sustabdyti senatvę.
Ciberžolė šiuo metu yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų priešvėžinių augalų. Mokslininkai tikina, kad ciberžolėje esantis ir visas gydomąsias savybes jai suteikiantis kurkuminas skatina būtent vėžinių ląstelių žūtį, nepažeisdamas sveikųjų ląstelių. Kas tas paslaptingasis kurkurminas? Tai ypatingas fenolių junginys, kuris suteikia ciberžolei ryškiai geltoną spalvą.
Tūkstančiai mokslinių studijų atskleidė kurkumino naudą kovojant su krūties, prostatos, kepenų, plaučių, gaubtinės žarnos, kasos ir kitų rūšių onkologiniais susirgimais. Teigiama, jog ši veiklioji medžiaga molekuliniu lygmeniu gali paveikti vėžio ląstelių augimą, vystymąsi ir paplitimą. Tyrimais taip pat įrodyta, kad kurkuminas turi potencialo padėti apskritai išvengti vėžio, ypač įvairių su virškinimo sistema susijusių jo formų.
Lietuviai irgi atranda ciberžolę
Yra pastebėta, kad Azijos šalyse, kurių gyventojai kasdien vartoja po kelis šaukštelius ciberžolės, tam tikros vėžio rūšys pasireiškia žymiai rečiau.
Tačiau fitoterapeutas J. Ruolia nemano, kad visus nuopelnus šiuo atveju reikėtų priskirti vien tik ciberžolei: „Daug įtakos čia turi ir sveikesnė žmonių mityba. Azijos gyventojų maisto racione mėsa užima tik vieną penktadalį. Daugiausia valgoma daržovių ir vaisių, jų mityboje daug sojų produktų, žolelių arbatų, aitriųjų paprikų, kurių mes taip bijome, bet jose gausu kapsicino, sugebančio surasti vėžinę ląstelę“.
Tačiau galima pasidžiaugti, kad lietuviai irgi atranda ciberžolę ir vis daugiau jos vartoja – apie tai byloja didėjantys šio nuostabaus prieskonio pardavimai.
„Mitybai būtinus vištienos, triušienos, žuvų, neriebios jautienos produktus verta gardinti kario prieskoniais, turinčiais ciberžolės. Arba vien ciberžole – joje esančios medžiagos sukelia vėžinių ląstelių žūtį. Rekomenduoju kasdien vartoti nedidelį jų kiekį – įmesti žiupsnelį į troškinį, sriubą, ryžius ar kitus patiekalus. Kad organizmas galėtų geriau pasisavinti ciberžoles, kartu su jomis reikėtų vartoti pipirų ir šiek tiek riebalų, nes kurkurminas tirpsta riebaluose“, – sako fitoterapeutas.
Yra keli „bet“
Tačiau manantys, kad tokiu būdu gaus šimtaprocentinę apsaugą nuo vėžio, gali nusivilti.
„Organizmas įsisavina tik labai mažą naudingųjų medžiagų kiekį, o tik apie 3 proc. ciberžolės svorio sudaro kurkuminas. Todėl daugumoje mokslinių tyrimų yra naudojami ne ciberžolės milteliai, o jos ekstraktai, kuriuose kurkumino koncentracija itin didelė“, – sako J. Ruolia.
Norint pajusti veiksmingą poveikį, reikėtų vartoti koncentruotą ir daug kurkumino turintį ciberžolės ekstraktą, kuris įsisavinamas daug geriau.
Tyrėjai mano, kad kurkurminas gali būti naudojamas kaip papildomas vėžio navikų gydymo būdas jau egzistuojantiems – chemoterapijai, chirurgijai, apšvitai.
„Bet tai jokiu būdu negali atstoti šių gydymo būdų, o tik papildyti juos. Dėl kurkurmino vartojimo būtinai reikėtų konsultuotis su specialistu, kad rekomenduotų tinkamą dozę ir vartojimo trukmę“, – akcentuoja J. Ruolia.
Nors ciberžolei nėra kontraindikacijų, išskyrus alergines reakcijas, kurios greičiausiai yra retos, visgi ciberžolės preparatus reikėtų itin atsargiai rinktis esant tulžies takų obstrukcijai.
Pasak fitoterapeuto, pacientams, kurie vartoja prieštrombocitinius vaistus ir antikoaguliantus negalima skirti didelių ciberžolės dozių, jas atsargiai reikia skirti norinčioms pastoti moterims ar plinkantiems pacientams. Pacientams, kurie vartoja ciberžolę vietiniam gydymui, reikėtų vengti ilgalaikio saulės šviesos poveikio.