Kaip teisingai vartoti prieskonių sėklas: kokias darome klaidas

Nors prieskoniai jau daug metų patiekalams suteikia sodrius ir apetitą žadinančius aromatus, tačiau kai kurie jų vis dar naudojami klaidingai. Daugiausiai klausimų kyla dėl prieskoninių augalų sėklų, kurios įdėtos į patiekalą ne visada jame tolygiai paskirsto skonį, o ir žmogaus organizmas nepasisavina visų naudingųjų medžiagų. Kaip teisingai vartoti prieskoninių augalų sėklas, pasakoja arbatas ir prieskonių mišinius „7 Ievos namai“ kurianti Ieva Jonaitienė.

Sėklos naudingesnės už lapus

„Naudingi visi prieskoniai, tačiau prieskoninių augalų sėklos maistingesnės ir vertingesnės už lapus. Sėklose kaupiama daugiau energijos ir maistingų medžiagų. Geriausiai tai iliustruojantis pavyzdys: ant žemės nukritus augalo lapui arba, pavyzdžiui, krapo šakelei – ji supus, o ant žemės nukritus augalo sėklai – iš jos išaugs naujas augalas su dar daugiau sėklų. Sėkloje telpa visi augalo elementai: lapai, šaknys, stiebas ir kt. Tačiau kai kurie žmonės nežino, kaip tinkamai naudoti kalendros, kanapės, garstyčios ar kitas sėklas.

Pavyzdžiui, į patiekalą įbėrus kalendros ar pipiro grūdelių ir valgant juos perkandus, skonis bus per stiprus. Kartą pamėginę ir taip „nudegę“ žmonės daugiau nemaltų prieskonių nenaudoja, – pasakoja prekės ženklą „7 Ievos namai“ valdančios UAB „Prieskonių ambasada“ vadovė. – Visas sėklas būtina tinkamai paruošti – jas galima grūsti, malti, smulkinti, skaldyti, virti, kaitinti ar kepinti sausoje keptuvėje, riebaluose, įprastame arba ghi svieste. Skirtingais būdais paruoštos prieskonių sėklos atskleidžia skirtingą skonį ir atiduoda organizmui nevienodas naudingas medžiagas. Pavyzdžiui, norėdami maistui paruošti kuminą, jį turite pakepinti ir sugrūsti. Paskrudinus išsiskiria aromatinės savybės, sėkla pasidaro trapiai traški, o sugrūdus išsiskiria eteriniai aliejai, suteikdami prieskoniui intensyvesnį skonį.“

Skirtingi prieskoniai skirtingai ruošimi

Kaip teigia I. Jonaitienė, prieskoniai turi daugybę paruošimo būdų, kurie padeda atsiskleisti skirtingoms maistinėms savybėms ir pakeičia prieskonių energetinę vertę. Tačiau yra pora pagrindinių būdų, kurie tinka daugeliui prieskonių: nuoviro ruošimas ir grūdimas.
„Prieskonių virimas – vienas iš universalių būdų paruošti prieskonių sėklas vartoti. Šiek tiek sutraiškius prieskonių grūdelius juos galima pavirti vandenyje. Per kelias minutes karštame vandenyje lieka visi mineralai, eteriniai aliejai. Taip pat galima jas užplikinti verdančiu vandeniu, tačiau skonis nebus toks intensyvus, todėl plikinimas labiau tinka prieskoninių arbatų gamybai.

Padarius nuovirą ar užplikinus sėklas vandenyje būna sveika ir IN bei JAN energija, kurią organizmas pats pasirenka ir pasisavina, – teigia I. Jonaitienė. – Žmogaus organizmas pasiima tiek IN arba JAN energijos, kiek jam tuo metu jos reikia. Jeigu žmogus siela pavargusi nuo minčių, tuomet organizmas iš prieskonių pasiima tai, kas susiję su JAN energija. O jeigu jis išsekęs fiziškai, persidirbęs, vargina chroniškas nuovargis, tuomet organizmas geriau įsisavina IN energiją.“

Tačiau svarbu žinoti ir kada prieskonius reikia dėti į gaminamą patiekalą. I. Jonaitienė pataria sėklytes į verdamą troškinį ar sriubą dėti maisto gaminimo pradžioje (kad spėtų išsiskirti maistinės savybės), džiovintus lapinius prieskonius – 7-10 min. iki valgio gaminimo pabaigos, o šviežias prieskonines žoleles galima berti tik išjungus ugnį arba patiekalą dedant į pačią lėkštę – taip nedings šviežių žolelių vitaminai.

Grūsti su tinkama grūstuve

Prieskonių žinovės teigimu, geriausias prieskonių paruošimo būdas – sėklas grūstuvėje sutraiškyti rankomis. Tinkamai suskaldžius sėklas daugiau maistinių savybių turės ir ruošiamas prieskonių nuoviras. Tačiau būtina išsirinkti kokybišką grūstuvę.

„Dažnai žmonės įsigyja mažas nefunkcionalias grūstuves – dėl nedidelio jų vidaus skersmens neįmanoma smūgiuoti ar trinti tokia jėga, kad sėklos būtų tinkamai sutraiškomos. Stengiantis sutrinti, prieskoniai tik sukasi ratu. Gera grūstuvė turi būti gruoblėtu, šiurkščiu vidumi, o geriausia – griovėtu paviršiumi ir tekintos, nešlifuotos akmens masės. Porcelianinės grūstuvės su neglazūruotu dugnu tinka atgaivinti maltus prieskonius ir jų mišinius. Gali būti naudojamos ir varinės, žalvarinės grūstuvės, tačiau jos skirtos tik šlapiai masei, kaip ir porcelianinės grūstuvės glazūruotu dugnu. Pavyzdžiui, gaminant mėsos marinatą iš čili, sojos padažo, lauro lapų, druskos ir truputėlio aliejaus, varine grūstuve jį galima gerai išsukti. Tačiau tokios grūstuvės netinka sausiems prieskoniams. Pasitaiko, kad nusipirkę tokią grūstuvę žmonės joje padaužo pipirų sėklas, o negavę norimo rezultato nusivilia ir vėl grįžta prie aromatą praradusių maltų pipirų“, – sako specialistė.

Tačiau ne visi prieskoniai grūdasi. Pavyzdžiui, kardamono sėklose, kadagio uogose, rausvuosiuose pipiruose, gvazdikėliuose yra tiek daug eterinio aliejaus, kad juos grūdant masė tampa klampi, lipni ir prieskonis nepasidaro rupus bei byrantis. Tokius prieskonius galima malti girnomis arba malūnėliu.

I. Jonaitienės teigimu, kai kuriuos prieskonius galima malti su kavamale, tačiau prieš tai juos būtina šiek tiek susmulkinti, kitaip galima sulaužyti prietaisą.

„Pavyzdžiui, cinamono lazdeles arba muskato riešutą, prieš smulkinant su kavamale arba specialiai prieskoniams skirtu malūnėliu, reikėtų sulaužyti su riešutų gliaudykle arba įvyniojus į audinį padaužyti ir susmulkinti plaktuku. Tik tada dėti į kavamalę ir sumalti iki reikiamo rupumo. Pasitaiko, kad žmonės sugadina kavamales, nes perlaužia cinamono lazdelę tik tiek, kad ji tilptų į kavamalės indą. Ją reikia sutrupinti smulkiau“, – pataria I. Jonaitienė.

Prieskonių aromatas ir nauda išgaruoja

Prieskonių ir arbatų gamintoja pirmenybę visada siūlo teikti nesmulkintiems prieskoniams.

Patiekalams gardinti jų pasigaminti tik tiek, kiek tam kartui reikia. Jei prisimalėte ar kitaip prisismulkinote daugiau, nei tuo metu reikia – saugokite juos sandariuose indeliuose, kuriose būtų kuo mažiau oro, sausai, atokiau nuo saulės spindulių ar virtuvėje esančių garų ir stenkitės sunaudoti kuo greičiau. Nemaltos prieskonių sėklos gali būti laikomos ilgiau nei malti prieskoniai. Pavyzdžiui, nepažeistas muskato riešutas tinkamas vartoti iki 39 metų. Jei vis tik nemėgstate virtuvės teikiamų malonumų, taupote laiką ir renkatės maltus prieskonius – darykite tai atidžiai. Seniai sumaltų ir supakuotų prieskonių aromatas jau gali būti išgaravęs, o organizmui naudingų medžiagų gerokai sumažėję.

„Žinotina, kad didieji prieskonių gamintojai maišuose atsiveža jau sumaltus prieskonius, kuriuos taip vežiojant ir saugant ilgą laiką dalis jų aromato ir naudos išgaruoja. Todėl maltas pipiras, iki pirkėjo stalo keliavęs metus ar ilgiau, jau bus praradęs ir dalį savo skonio, ir naudingų savybių. Prieš perkant pravartu pasidomėti, kada prieskonis buvo sumaltas ir supakuotas, koks buvo prieskonio kelias iki jūsų stalo“, – teigia prieskonių mišinių kūrėja.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!