Atsako specialistas
MediCa Klinikos šeimos gydytojas Tadas Menkevičius:
– Lengva išeikvoti vitaminų atsargas, tačiau nėra greito būdo joms papildyti. Jeigu žmogaus mityba visavertė, nesutrikęs jo darbo ir poilsio režimas, jis nepatiria daug streso, laisvalaikiu aktyviai mankštinasi, daug laiko būna gryname ore ir saulėje, tuomet jam vargu ar truks kokių nors vitaminų. Tačiau ar dažnam mūsų galima būtų pritaikyti šį sakinį?
Juk ypač dėl vis greitėjančio gyvenimo tempo, streso, daug chemiškai bei termiškai apdoroto maisto ir pusfabrikačių vartojimo, vitaminų atsargos organizme senka. Tačiau jas sureguliuoti nebūtina pulti į vaistinę ir pirkti pirmo pasitaikiusio maisto papildo. Jis tikrai nepadės, jeigu mes nesistengsime pakeisti ydingus kasdienius įpročius. Ir, žinoma, bet kuriuo atveju nereikėtų užsiimti savigyda ir visais rūpimais klausimais pasitarti su šeimos gydytoju bei rasti geriausią sprendimą bandant stiprinti organizmą.
Kokio vitamino stinga?
Pastaruoju metu, ko gero, labiausiai aptarinėjamas yra vitaminas D. Esant jo trūkumui, sutrinka kaulėjimo procesai, vaikams prasideda rachitas. Gali atsirasti raumenų skausmų, jaučiamas stiprus nuovargis, mieguistumas, silpnėja imunitetas, gali pasireikšti polinkis į depresiją ir nuotakų kaitą, sumažėja atsparumas ligoms, ima skilinėti nagai, nusilpsta plaukai. Iki šiol būdavo gajus mitas, kad šio vitamino papildomai skirti reikia tik vaikams, tačiau jis yra klaidingas. Atsižvelgiant į geografines klimato sąlygas mūsų šalyje vitamino D papildomai patartina skirti visiems asmenims, ypač spalio–balandžio mėnesiais. Šaltiniai: riebi žuvis, pienas, kepenys, kiaušiniai, menkės kepenų taukai ir kai kurie grūdai. Tačiau daugiausia vitamino D gauname saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Stokojant vitamino C kraujuoja dantenos, lėtai gyja žaizdos, silpnėja žmogaus atsparumas ligoms, stresams, dažniau sergama peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis. Tačiau šio vitamino trūkumo atvejų šiais laikais pasitaiko itin retai. Šaltiniai: įvairūs žalumynai, aktinidijos, erškėčių bei citrusiniai vaisiai, šermukšnio uogos, juodieji serbentai.
Stokojant vitamino M (folio rūgšties, folato), dar vadinamo vitaminu B9, kraujyje gali sumažėti hemoglobino kiekis, plaukai būna nusilpę, nagai skilinėja, oda šerpetoja. Itin svarbus vartoti moterims nėštumo metu kai kurių naujagimio apsigimimų prevencijai. Šaltiniai: žalialapės daržovės (petražolės, špinatai, salotų lapai ir kt.), grybai, kepenys, inkstai, riešutai, kiaušiniai, pienas, alaus mielės. Sunki megaloblastinė anemija prasideda, kai trūksta vitamino B12. Šaltiniai: tik gyvulinės kilmės produktai – pienas, žuvis, kepenys.
Kai stokojama vitamino E, nusilpsta raumenys, galimi kraujospūdžio svyravimai, migrenos paūmėjimai. Didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis, galimas lytinio potraukio sumažėjimas. Šaltiniai: grūdai, jų daigai, augalinis aliejus, salotos, morkos, briuseliniai kopūstai, kiaušinio trynys.
Esant vitamino A trūkumui galima prastesnė rega tamsoje, sutrinka skonio pojūtis, oda tampa jautresnė, dažnesnės kvėpavimo takų ligos. Sutrinka skrandžio veikla. Jaučiamas nuovargis. Paprastas būdas nustatyti ar trūksta šio vitamino – jei išėjus iš tamsios aplinkos į šviesią, akims prisitaikyti prireikia 10–20 sekundžių, galimas vitamino A deficitas. Šaltiniai: pienas, sviestas, kiaušinių tryniai, kepenys, žalialapės daržovės, prinokę geltonos ir raudonos spalvos vaisiai ir daržovės (morkos, moliūgai, pomidorai).
Galimas nuovargis, bendras silpnumas, vidurių užkietėjimas, silpnesnė atmintis, rankų, kojų aptirpimo pojūtis – tokie simptomai gali varginti stokojant vitamino B1 (tiamino). Šaltiniai: varpinių grūdų sėlenos, rupi duona, rudi ryžiai, alaus mielės, kepenys, inkstai, mėsa, pienas, kiaušiniai, žirniai, pupelės, riešutai. Grūduose daugiausia šio vitamino yra daiguose ir apvalkaluose. Stokojant vitamino B6 (piridoksino) galimas nuovargis, sutrikusi eisena ir koordinacija, prasta nuotaika. Šaltiniai: grikiai, žirniai, pupos, pupelės, ropės, kepenys, mėsa, žuvis, bananai, bulvės, grūdų produktai.
Verta žinoti
Vitaminas F svarbus odos jaunatviškumui, vitaminas K yra svarbus kraujo krešėjimo sistemos elementas. Jeigu jo trūksta, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos, nosis, galimos kraujosruvos odoje. Vitaminas K netgi naudojamas kaip priešnuodis kai kuriems kraują skystinantiems vaistams. Šaltiniai: špinatai, pomidorai, šermukšnio uogos, kopūstai, salotų lapai. Dalį vitamino K gamina žarnyno bakterijos.
Vitaminas B2 (riboflavinas) dar vadinamas vitaminu G. Jeigu jo trūksta, slenka plaukai, silpsta regėjimas, peršti arba graužia akis, trūkinėja lūpų kampučiai, trūksta jėgų, apima apatija. Šaltiniai: pienas, kepenys, mėsa, alaus mielės, grūdai, daiginti kviečiai, pupelės.
Vitaminas B3 (nikotino rūgštis, arba niacinas), Dar vadinamas vitaminu PP. Esant ryškiam trūkumui, sutrinka nervų sistemos veikla, galimi odos uždegiminių ligų paūmėjimai, raumenų skausmas, mažesnis apetitas, prastesnė atmintis. Šaltiniai: kepenys, liesa mėsa, paukštiena, žuvis, riešutai, ankštinės daržovės, rupi duona, bulvės, žiediniai ir briuseliniai kopūstai.