Pažaliavo iš pykčio
Kai žmogus pyksta, o ypač kai pyktis yra nevaldomas, jo parasimpatinė nervų sistema yra įtempta. Tai ta pati nervų sistema, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas. Jeigu žmogus nuolat yra piktas, trinka parasimatinės nervų sistemos veikla, o kartu ir vidaus organų funkcijos. Nustatyta, kad sutrikus minėtos sistemos veiklai pirmiausia kenčia kepenys ir tulžies latakai. Kaip čia neprisiminsi dviejų pasakymų: „iš pykčio net pažaliavo“ ir „tulžį išliejo“.
Pikčiurnoms ne tik kepenų veikla sutrinka, bet ir tulžies pūslės akmenys formuojasi. Aišku, tam, kad jie atsirastų, reikia kelių faktorių, tačiau pyktis gali tapti pamatu jiems formuotis.
Netoli iki infarkto
Žvelkime į pykčio fiziologiją toliau. Kai žmogus pyksta, organizmas į kraują išskiria adrenalino ir noradrenalino. Tai nevienareikšmiai hormonai. Iš vienos pusės jie būtini sunkiam darbui atlikti, tačiau neišnaudoti darbe, organizme jie tampa griaunamąja jėga. Pirmiausia jie kenkia kraujagyslėms. Todėl širdies ir kraujagyslių ligos dažnos pikčiurnų palydovės.
Gydytojai, kad tarp infarktą patyrusių pacientų tikrai rasime ne vieną, kuris gyvenime nuolat rasdavo ant ko dantį griežti.
Kaip įveikti pyktį
Jei negalite susidoroti su pykčiu ir trinka sveikata, derėtų apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą. Specialistas padės surasti tikrąsias pykčio priežastis, paskirdamas reikalingus tyrimus bei konsultacijas, o, esant reikalui, ir gydymą.
Jei esate jautri, „greitai supykstanti ir lėtai atvėstanti“ asmenybė, ypač svarbus magnis. Jis palaiko normalų impulsų plitimą smegenyse ir ląstelėms reikalingos energijos gamybą, reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus. Jei magnio organizme labai mažai, jo stygiaus simptomai gali pasireikšti net ir nestiprios emocinės įtampos metu.
Bendra organizmo būklė bei savijauta taip pat svarbios. Jei būsite gerai pailsėję, neįsitempę, su pykčiu kovosite lengviau, o ir jis kils daug rečiau, nei streso ir nuovargio ar nemigos iškamuotiems žmonėms. Dažnai, kai susikaupia daugybė problemų darbe ir namie, ši situacija gali atrodyti visaapimanti ir beviltiška, tuomet stenkitės ramiai apsvarstyti, ką galite nuveikti ir kaip galite spręsti kilusius sunkumus.
Fizinė iškrova taip pat padeda „nuleisti garą“ - jei jaučiate, kad esate susierzinęs ir bet kokia smulkmena gali sukelti pykčio priepuolį, esant galimybei, imkitės fizinės veiklos.
Verta žinoti: šiuolaikiniai psichologai pyktį laiko pagrindine, natūralia ir netgi brandžia emocija, patiriama visų žmonių ir atliekančia tam tikrą funkciją, padedančią išlikti.
Pyktis gali padėti sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui. Tačiau nevaldomas pyktis gali pakenkti asmens gerovei tiek psichologiniu, tiek socialiniu aspektu.