Kokiose kūno vietose „nugula“ naštos, ir ką daryti, kad būtų lengviau

Užstrigę sunkumuose, iš kurių negalime išsivaduoti, intuityviai imamės fizinės veiklos. „Ir tai labai teisinga – kai nerandi sprendimo, pasitikėk kūnu, vidiniais jo resursais, kurie išves“, – interviu apie jėgą, slypinčią kiekviename iš mūsų, sakė pilateso mokytoja Gintarė Motiekaitienė.

Negalėdami padaryti iš pažiūros paprastų pratimų, žmonės kai kada patys įvardija, kas trukdo. Pvz., sako, kad nepasisuka koja, nes „sunku atleist“.

„Taip žmogus tarsi nurodo kelią, į kurį galėtų save kreipti. Kitas žmogus sako: „Manęs kažkas čia nepaleidžia, laiko“. Tai gali liudyti poreikį atsiriboti ar nubrėžti ribas. Dažnas pastebėjimas – kad „kažkas spaudžia“. Kas? Ar pats save? Gal kažkokia emocija užsispaudusi? Taip po truputį pažindamas savo kūną žmogus pats daugiau apie save sužino. Tik tiek, kad tam palankesni individualūs, o ne grupiniai užsiėmimai“, – komentavo Body Control Pilates instruktorė, sutikusi su DELFI skaitytojais pasidalinti darbo patirtimi.

– Gyvenime pasitaiko užspaudimo periodų. Kaip tuomet gali pasitarnauti dėmesys savo kūnui?

– Užstrigimai mus tarsi suspaudžia, sugniaužia, pečiai vienas link kito sueina ar kyla aukštyn, kaupiasi įtampos, pradedame jausti nugaros skausmus. Situacija tarsi įspraudžia ir nebeatleidžia. Pratimų dėka išjudinus surakintą vietą, ne tik kūnui tampa lengviau. Atsiranda vilties ir optimizmo, kad ne viskas taip labai užspausta, galima žengt žingsnį į priekį, pažvelgti į pasaulį plačiau, pajudėt iš mirties taško.

– Išjudinus kūną pajuda ir sprendimai?

– Aš manau, kad taip. Yra abipusis ryšys – vieni per protą judina kūną, kiti per kūną protą. Bet kad tai susiję – faktas. Per savo kūno pažinimą auga pasitikėjimas tiek savo kūno galimybėmis, tiek pačiu savimi. Pavyzdžiui, grupių dalyviai atranda, kad gali pastovėti ant vienos kojos, išlaikyti pusiausvyrą; moterys dažnai nudžiunga, kad gali padaryti atsispaudimus, nors net mokykloje jų nepavykdavę atlikti. Atsiranda vidinio tvirtumo, savo ašies pajutimo, kad turiu stuburą, kad tvirtai remiuosi kojomis į žemę.

– Sakoma, slysta žemė iš po kojų. Ar per pilateso užsiėmimus, kuriuos vedate, įmanoma ją susigrąžinti?

– Pojūtį, kad stabiliai jaučiuosi, tvirtai remiuosi pėdomis į žemę, turiu šaknis ir iš jų galiu pasisemti stiprybės, jėgos – taip. Kūno stabilumas tuomet tarnauja kaip resursas, leidžiantis ir į savo situaciją pažvelgti plačiau.

– O lankstumas, kurio gyvenime pristingame, kartodami tai, kas galbūt seniai nebeveikia?

– Kai užsispaudžiame – nebekvėpuojame. Tada tenka ieškoti įkvėpimo arba iškvėpimo – labai individualu (juokiasi-DELFI). Iš tiesų būtent lankstumas yra stuburo sveikatos sąlyga. Pratimų kompleksą sukūręs vokietis Josephas Pilatesas akcentavo, kad kiekviename užsiėmime turėtų būti įvairūs stuburo judesiai: stuburo lenkimas, tiesimas, šoninis lenkimas ir stuburo sukimasis. Keičiant vieną stuburo judesio pratimą kitu siekiama balanso.

– Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ vedamus Body Control Pilates užsiėmimus lanko žmonės iš krizinių skyrybų grupių. Kokios specifinės kūno vietos, kur nugula nepakeliamos naštos?

– Net mūsų liaudis turi tokių posakių: „neša naštą ant pečių“, „nuoskaudos susimetė į kuprą“, „tempiasi praeities šleifas“, „eina nosį nukabinęs“ ir t. t. Pagrindinės vietos, kur kaupiasi įtampos – kaklas, pečių juosta. Tačiau tai turi ir apsauginės reikšmės: kai šalta ar jaučiamės nejaukiai – gūžiamės, užsidarome. Tačiau kai tai darome nuolat, atsiranda kietumo, nepaslankumo. Į stresus reaguoja ir apatinė nugaros dalis.

Pečių juostos išlaisvinimas labai susijęs su plaučiais, širdimi – juk kūnas ne vien skeletas, raumenys, bet ir vidaus organai. Todėl, jei gūždamiesi vienas prie kito artiname pečius, mažiau vietos paliekame širdžiai. Tikrai nepasidaro „lengviau ant širdies“. Todėl reikia išmokti ir save apsaugoti, ir išlikti atviram, kad galėtum „kvėpuoti pilnais plaučiais“.

– Nurimti, išsibarsčius grįžti į save, susitelkti – tik iš pirmo žvilgsnio lengva užduotis. Ar tiesa, kad tai gali padėti padaryti paprastas pagulėjimas tam tikroje padėtyje?

– Vadinamoji atsipalaidavimo padėtis yra ne kas kita, o gulėjimas ant grindų, atsidavus žemės traukai. Įsitempęs kūnas, per dieną susikaupusios įtampos raumenyse, tiesiog turi laiko atsipalaiduoti. Tačiau labai svarbu, kad atsipalaidavimo padėtyje gulėtume ne mažiau kaip 15 minučių.

– Kaip praktiškai tai padaryti?

– Aš namuose kitą kartą tiesiog ant grindų atsigulu, bet galima ir ant kilimėlio – kaip kam patogiau. Atsigulus ant nugaros reikėtų sulenkti kojas per kelius, patogiai pasidėti pėdas, kad jos tvirtai remtųsi į grindis. Rankas padėti šalia kūno. Jei laikysime rankas pasukę delnais į viršų, išlaisvės pečių juosta – atsiveria raktikaulinė, krūtininė dalis. Ir labai svarbu pajusti, kurios kūno vietos remiasi į žemę: pėdos, dubuo, krūtinės ląsta, galva. Po ja, jei nepatogu, patartina pasidėti pagalvėlę ar vieną – dvi knygas.

– Guli taip ir stengiesi negalvoti?

– Visai nieko nesistengi. Tiesiog kvėpuoji: iškvepi, įkvepi ir stebi kūno pojūčius. Pasitaiko, savaime užmiegi ir tai suteikia gero poilsio. Pabudęs jautiesi galintis iš naujo gyventi.

– Ką tos 15 minučių įdirgusiam kūnui ir protui duoda?

– Padeda susitelkti, nurimti, nebėgti. Kiekvienas turim savų būdų grįžti į save. Kai kam tai malda, knygos skaitymas ar gėlių sodinimas, o kitą kartą pasitarnauja ir toks pagulėjimas. Pasitaiko, taip gulint ir sprendimas ateina, jei giliai nešiojaisi kokią nors mintį ar problemą.

Labai svarbu suvokti, kad minutė tokiam atsipalaidavimui yra laikas sau. Atsiguli į lovą ilsėtis, o kartais jauti, kad vis dar bėgi, lėki. Kol tai nesiliauja, dažnai net nepavyksta užmigti. Tokiu atveju pagulėjimas ant žemės prieš miegą kaip tik ir padėtų atsipalaiduoti.

– Kokie dalykai pilatese jums pačiai atrodo svarbiausi?

– Saugumas, judesių įvairovė, dermė tarp greitai-lėtai, galimybė pasirinkit savo tempą, nes klasikinių pilateso pratimų treniruotės tikrai labai intensyvios, brauki prakaitą kaip reikiant. Kartu – kūno pažinimas, įsiklausymas į jį, ko labiau tuo metu reikia – atsipalaiduoti ar jėgos. Svarbus vidinių ir išorinių raumenų pažinimas. Pilatese akcentuojama, kad daugiau dirbame su giliaisiais, stabilizuojančiais, vidiniais raumenukais. Tačiau neišvengiamai tenka atrasti, kad turime ir didelių raumenų, kurie reikalingi greitai reaguoti, suteikia jėgos.

Man asmeniškai didžiulis atradimas buvo galimybė per Body Control Pilates metodą atrasti pačią save, nors ir iki tol domėjausi žmogumi kaip tokiu ir savimi. Prieš dešimt metų susidomėjusi šiuo metodu atradau, kad kūnas – didžiulė paslaptis ir kiekvienas esame unikalus. Dovana tai kiekvieną dieną patirti.

Dar Pilatese man svarbu pažinimas ir pusiausvyros paieškos. Judesius įvaldyti siekiame tam, kad kasdieniame gyvenime atliktume juos su kuo mažesnėmis sąnaudomis – draugiškiausiai savo kūnui. Pvz., eidama iš parduotuvės atkreipiu dėmesį, kaip žengiu, ką nešu, ar man tikrai tiek reikia tempti? O gal galėjau svorį į du maišelius paskirstyti – juk taip lengviau, patogiau. Dar tvirčiau jausčiausi nešdama kuprinę – ir rankos tada laisvos. O gal iš viso man per daug daiktų?

Džiugu, kad saugiam judesiui tobulinti nėra nei amžiaus, nei sveikatos apribojimų. Kai kurie žmonės į treniruotes vedasi vaikus, vyriausiai studijos dalyvei per 70 metų, o darydama pratimus tikslumu ir ištverme ji lenkia jaunus, daug laiko salėje prie treniruoklių ir svorių leidžiančius jaunuolius.

Žinoma, gyvenime mums reikia ir ištvermės, ir jėgos, ir lankstumo, judrumo. Tačiau atsipalaiduoti nėra išgverti. Aš atsipalaidavęs, bet susitelkęs. Matau, kas vyksta aplinkui, bet tai manęs neuždaro, nesuspaudžia.

Jei kitaip negali išjudėti, reikia bandyti nors per kūną. Esu pamėgusi žodžius iš knygos „Bėgančios su vilkais“ – kol judi, neįmanoma sušalti. Kartais padeda net kasdienė mažų žingsnių rutina: prieš išlipant iš lovos „nuskinti vyšnių“ (toks pėdų pratimas), pasirąžyti, tada palengva išlipti ir, pavyzdžiui, pasidaryti arbatos, pasižiūrėti pro langą, kaip vis kitaip atrodo kieme augantis kaštonas... Kasdien prie to pridedamas mažas žingsnelis išveda iš sąstingio.

Grupės užsiėmimuose svarbi ir pati grupė – bendrystė, ryšys. Žmogus ne vienas, nes kitas šalia, kuris gal ne tik gyvenime panašių sunkumų patiria, bet ir išgyvena panašias kūnines patirtis. Ateinantys į užsiėmimus susibendrauja iki klegesių, kuriuos paskui tenka suvaldyti.

Kita vertus, iš to klegesio gali atpažinti, kad žmogus paleidžia sunkumą, kuris jį slėgė. Ir tai ženklas, kad atsiranda daugiau gyvenimo. Manęs vis dar nepaliauja stebinti dalyvių atradimai – jų pačių unikalūs susitikimai su savo kūnu, nuostaba ir džiaugsmas, kad kurį laiką niekaip nepavykę judesiai, po nuosekliai lankytų užsiėmimų pavyksta tarsi savaime.

Pilatesą atrado Oslo universitete

Į Body Control Pilates pasaulį G. Motiekaitienė atėjo visiškai iš kitos sferos. Baigusi lietuvių filologijos bakalauro ir edukologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete, ji tęsė mokslus Oslo universitete ir ten pirmą kartą išgirdo apie Pilates metodą.

2008 m. jau Vilniuje susirado Pilates studiją, o po trejų metų pradėjo siekti meistriškumo pirmuosiuose Lietuvoje Body Control Pilates instruktorių kursuose, kuriuos baigusi pati tapo sertifikuota instruktore. Šiuo metu dirba Body Control Pilates studijoje Vilniuje ir veda Body Control Pilates užsiėmimus Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“.

Sirgo rachitu ir astma

Pilates kūno tobulinimo metodą sukūręs J. Pilatesas vaikystėje buvo labai silpnos sveikatos, sirgo rachitu, astma. Norėdamas išgyti, nepaisė jam skirto pasyvaus dienaus režimo ir užsiiminėjo pačia įvairiausia fizine veikla. Gal todėl jo metodikoje galima atpažinti jogos, slidinėjimo, šokio, savigynos, akrobatikos, treniruočių su svoriais elementų. Genialiai jungdamas viską į vieną, J. Pilates sukūrė sistemą, kuri kūną treniruoja visiškai kitaip negu kitos technikos.

Metodą tobulino kalėjime

Savo pavyzdžiu įrodęs, kad jo metodas veikia, jis pradėjo mokyti kitus. Pirmasis jo darbas buvo Scotland Jardo policininkų treniravimas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui J. Pilates buvo internuotas, tačiau kalėjime jis toliau tobulino savo metodą, nes daugumai kameros draugų reikėjo reabilitacinės pagalbos. Sakoma, kad Pilates Reformer – ir šiandien trenerių naudojamas prietaisas kūnui tobulinti – buvo sukurtas būtent čia, iš lovos ir spyruoklių.

Grįžęs į Vokietiją jis bendravo su šokių pasaulio autoritetu Rudolph von Laban, kuris galėjo turėti įtakos metodo tobulinimui. 1926 metais nusprendė emigruoti į JAV. Laive sutiko būsimą žmoną Klarą, su kuria įkūrė savo Studiją Niujorke. Dauguma jų klientų buvo sportininkai, šokėjai ir aktoriai.

Svarbiausias principas – saugumas

Dėl tikslaus apibrėžimo, kas yra pilatesas, diskutuojama iki šiol. Pats J. Pilatesas nesivargino bandydamas kaip nors įforminti savo treniruočių sistemos. Visuomet sakydavo, kad pratimus reikia taikyti individualiai.

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daug pilateso mokyklų. Kiekviena turi savitą požiūrį į J. Pilateso palikimą. Body Control Pilates tai Londone esanti mokykla, naudojanti apie 110 pratimų, kurie paruošia kūną sudėtingiems vadinamo „klasikinio pilateso“ pratimams atlikti. Mokymai trunka visą gyvenimą. Kad taptum mokytoju, šalia egzaminų, užduočių ir praktikos privalomas ir anatomijos egzaminas. Prieš pradėdamas dirbti, mokytojas pasirašo etikos kodeksą, kurio esmė – žmogaus, atliekančio pratimus, saugumas.