Kai gydytojas prašo: „Giliai įkvėpk!“, ką mes darome? Aukštai pakeliame pečius, nevalingai įtempiame nugarą, kaklą... Deja, toks kvėpavimas sukelia nervingumą, baimę, nerimą, įtampą ir hiperventiliaciją, kuri yra daugybės klastingų ligų priežastis. Kaip atsipalaiduoti kūnui, nuraminti protą ir emocijas? Anot T.Kumžienės, atsakymo toli ieškoti nereikia, o verta atsigręžti į kuksando – senovinį korėjiečių mokymą apie žmogaus gyvybinę energiją, kurią galima sustiprinti specialiais judesio pratimais ir giliu diafragminiu kvėpavimu.
Kaip išmokti kvėpuoti?
„Kvėpuokime taip, kaip kvėpuoja kūdikiai! – šypsosi T.Kumžienė. – Žiūrėkite, kūdikis kvėpuoja pilvuku – jis linksmas, nes taip kvėpuojant gaminasi daug serotonino, kitaip dar vadinamo laimės hormono. Kūdikis truputį nusnūsta ir vėl žvalus! Taip yra todėl, kad toks kvėpavimas atkuria energiją. Vos gimęs kūdikis kvėpuoja teisingiausiai.
Paskui vaikas auga ir vis daugiau mąsto – ir vis daugiau energijos (ir deguonies) reikia smegenims, kvėpavimas kyla aukštyn. Energijos centras irgi pakyla aukštyn. O tai jau streso ir įvairių negalavimų priežastis!“
Pašnekovė siūlo nenusiminti, nes sugrįžti atgal, „prisiminti“ vaiko kvėpavimą įmanoma. Tik tam reikia noro ir šiek tiek – laiko. „Kuksando turi veiksmingą metodiką, kurios esmė – dešimtys kvėpavimo meditavimo pozų. Šis metodas buvo atrastas prieš tūkstančius metų. Logiška kuksando sistema laiptelis po laiptelio leidžia atskleisti žmogaus kūno ir dvasios gebėjimus“, – sako T.Kumžienė ir priduria, kad Kuksando moko kvėpuoti giliai ir ramiai.
Diafragma – antroji širdis?
Anot kuksando mokytojos, diafragma yra kone svarbiausias raumuo – jis atsakingas ne tik už mūsų fizinę, bet ir dvasinę būklę. „Kai kvėpuojame pilvu, diafragma juda 10–15 cm amplitude. Per šį judesį savaip masažuojami vidaus organai – jie visi juda, slysta vienas kito atžvilgiu. Per vieną įkvėpimą inkstas pasislenka 4–6 cm. Taigi, galime sakyti, kad kvėpuojant pilvu inkstas vaikšto ir mankštinasi.
Kai kvėpuojame krūtine, diafragma juda tik 2–3 cm. Tada kraujotaka nebūna optimali, kaupiasi įvairios nuosėdos, formuojasi druskos ir akmenys“, – sako T.Kumžienė ir apibendrina, kad kvėpuojant pilvu, t.y. giliau, bet rečiau, pasisaviname daugiau deguonies, o kvėpuodami krūtine įkvepiame tik paviršutiniškai, „pasiimame“ mažai deguonies.
Kaip pasikeičia žmogus, sistemingai praktikuojantis kuksando, išmokęs taisyklingai kvėpuojanti? T.Kumžienė sako, kad pirmiausia pasikeičia jo laikysena: jis išsitiesia, pakelia aukštyn galvą, eisena tampa grakšti. Taip pat pradingsta nemiga, ramiau reaguojama į kasdienį stresą. O svarbiausia – atsiranda daugiau energijos, žvalumo pakanka iki vėlaus vakaro, užmiegama ramiai ir pabundama pailsėjus.
„Be to, kuksando pratimai gerina lankstumą, stiprina raumenis ir kaulus. Meditacija lavina ištvermę, gebėjimą susikaupti ir kantrybę. Stiprėja kūnas, imuninė sistema, nurimsta protas. Po kuksando pratybų jaučiame, kaip sustiprėjo mūsų energija. Kodėl? Nes kuksando pratybos atkuria gyvybės energiją! Judesys ir kvėpavimas daro stebuklus“, – įsitikinusi kuksando mokytoja.
Tiems, kuriuos kankina nemiga
Kuksando centro įkūrėja sako, kad po ilgesnių kvėpavimo pratybų žmonės užmiršta nemigą. O tiems, kurie nori greito rezultato, siūlo greitą pratimą jau dabar: „Patogiai atsisėskite, nusiraminę užmerkite akis ir įsivaizduokite stuburo galą – uodegikaulį. „Žiūrėkite“ į jį, jauskite visą kūną nuo galvos iki stuburo uodegikaulio. Taip susigrąžinsite išeikvotą energiją. Karštis, sukeliantis blogas emocijas, vėl nusileis žemyn, nurims ir emocijos. Jeigu pavyks susikaupti, po keliolikos minučių jus apims mieguista nuotaika“, – žada pašnekovė.
Tarp kitko
Kuksando – tai korėjiečių tūkstantmetė kūno lavinimo pratimų, specialaus kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistema, ugdanti tvirtą, ištvermingą, kilnaus būdo, stiprios fizinės ir dvasinės sveikatos žmogų. Išversti pavadinimą kouksun do iš korėjiečių kalbos į lietuvių vienu žodžiu sudėtinga: kelias (doh) pamatyti visatą kaip visumą, vieną bendruomenę (kouk) ir parodyti žmogui, kaip atsiverti visatos energijai (sun).