Kur yra žmogaus galimybių ribos: nubėga 600 km be sustojimo per 50 valandų

Maratonas – vienas populiariausių ilgos distancijos bėgimų, maratonus bėga viso pasaulio žmonės. Kad nubėgtų 42 km ilgio distanciją, sportininkas turi kelis mėnesius (ar net metus) treniruotis. Treniruojamos raumenų skaidulos, kad bėgikai nepavargdami nubėgtų ilgas distancijas. Tačiau yra žmonių, kurie be jokios įrangos nubėga 15 kartų ilgesnius atstumus.

Tarahumaros genties žmonės, dar vadinami bėgančiais žmonėmis, iš Meksikos šiaurės vakarų dalies nubėga beveik 600 su puse kilometrų per 50 valandų. Sunku patikėti, ir visgi tai tiesa. Visi genties nariai – vyrai, moterys, vyresnieji ir vaikai be sportinių batelių nubėga vienu kartu mažiausiai 400 km. Tokia ištverme nepasižymi jokių kitų šalių gyventojai.

Tarahumaros genties žmonių gyvenimas – bėgimas. Jie nuolat rengia 320 km ilgio bėgimus. Jie bėga, kad perduotų žinias, bėga, ieškodami maisto. Bėgdami jie net arklius gali pralenkti.

Nedaugeliui teko gyvai pamatyti Tarahumaros bėgikus, tačiau pasakojimai apie jų antžmogišką ištvermę ir ramybę sklinda ne vieną amžių. Ilgų atstumų bėgime niekas neaplenks Tarahumaros žmonių – nei lenktyninis žirgas, nei gepardas, nei olimpinis bėgikas. Vienas tyrinėtojas 10 valandų jojo per kalnus mulu, o Tarahumaros bėgikas įveikė tą patį atstumą per pusantros valandos. Nenuostabu - šios genties žmonės kasdien be vargo nubėga nuo 80 iki daugiau nei 150 km atstumus.

Turbūt daugeliui kyla klausimas, kaip jie šitaip gali? Tarahumaros genties žmonės geria gėrimą iš skrudintų kukurūzų miltų, kažką panašaus į silpną alų, gyvena amžinoje taikoje ir ramybėje, net įkopę į septintą dešimtį nubėga didžiulius atstumus.

Baisiai keista – argi ne mes, bėgiojantys su moderniais sportiniais bateliais, kontroliuojamais mikroschemų, turėtume nepatirti traumų, o Tarahumaros žmonės, kurie nubėga kur kas ilgesnius atstumus akmenuota žeme, kalnais ir nevengia pagurkšnoti gėrimo su šiek tiek laipsnių, regis, turėtų nuolat patirti traumų.

Viena iš priežasčių, kodėl Tarahumaros gentainiai nepatiria traumų, ta, kad jie perdėtai nesirūpina savo kojomis. Bėgimo technikos specialistas Nicholasas Romanovas, treniravęs britų olimpinius bėgikus, teigia, kad mūsų itin modernūs sportiniai bateliai išbalansuoja svorio centrą. Būtent jų oro pripildytos pagalvėlės sugeria smūgius, o ne natūrali sąnarių kompresija – tai reiškia, kad kojos tampa nelankstesnės.

Pabandykite bėgti basomis – iš karto pastebėsite du pojūčius: pirma, svorio centras atsidurs ties padų pagalvėlėmis, antra, kūnas atgaus įgimtus giroskopinius gebėjimus – vos užlipsite ant akmenėlio, kojos natūraliai pasisuks, o paskui vėl atgaus balansą.

Anot ištvermės sporto trenerio amerikiečio Erico Ortono, kuris mokėsi Tarahumaros genties tradicijų, Meksikos indėnai nėra puikūs bėgikai.

„Jie – puikūs sportininkai, o tai visai kas kita“, – sako jis.“ E. Ortono specializacija – rasti sporte judesių vientisumą bei ieškoti perduodamų gebėjimų. Jis studijuoja plaukimą, kad pritaikytų kažką iš technikų bėgikams, taiko slidinėjimo technikos elementus kalnų dviračių sportui. Jis ieško esminių inžinerijos principų, kadangi yra įsitikinęs – laimės tas sportininkas, kuris išvengs sužalojimų.
„Kūnui reikia sukrėtimų, kad jis taptų stangrus, lankstus“, – įsitikinęs E. Ortonas.

Kasdien darykite tą patį, ir raumenų bei skeleto sistemos ims veikti autopiloto režimu. Nustebinkite kūną naujais iššūkiais – pasilankstykite, šokinėkite, kol padai ims degti, tada nervai ir raumenys ims funkcionuoti visu pajėgumu.

Tarahumaros genties žmonėms toks gyvenimas – kasdienybė. Kasdien jie žengia į nežinią, nes niekada nežino, kaip greitai teks bėgti paskui triušį, kiek medžių teks partempti namo, kaip teks kopti per žiemos audras.

„Visiems atrodo, kad jie moka bėgti, tačiau bėgime yra daug niuansų, kaip ir kiekvienoje veikloje“, – sako E. Ortonas. Tarahumaros žmonės treniruojasi nuo vaikystės – jie mokosi perduoti medinį rutulį pėdomis. Jie lankstosi, sukiojasi, atlieka daugybę judesių, kurie vėliau praverčia gyvenime.

Tarahumaros genties racionas

Iš kur jie semiasi energijos? Sportininkai geria energinius gėrimus, na, o Tahumaros bėgikai geria daug iš kukurūzų pagaminto gėrimo, kad atgautų jėgas – juk vos per vieną bėgimą sudeginama apie 43 000 kalorijų.

Tarahumarų genties indėnams naminis kukurūzų alus yra šventas, socialinę funkciją turintis gėrimas. Kukurūzų grūdai mirkomi, trinami, verdami ir skaninami vietinėmis žolelėmis, kad mišinys susifermentuotų. Šios genties nariams alus yra sveikatos eliksyras ir barterinė prekė, taip pat naudojamas religinėse apeigose.

Vidutinė tarahumarų šeima per metus alaus gamybai išeikvoja 100 kg kukurūzų. Tokio kiekio kukurūzų 4–5 asmenų šeimai užtektų prasimaitinti apie mėnesį. Tai gana didelis kiekis, turint omenyje reguliarų maisto stygių šiame regione.

Tesgüino yra tirštas, balkšvas, maistingas gėrimas, užtikrinantis organizmui reikalingus vitaminus, mineralus ir kalorijas. Kukurūzai visų pirma išmirkomi ir sudaiginami tamsioje vietoje, tada sutrinami ir verdami apie 8 valandas su katalizatoriumi, kuris skatina fermentaciją. Kaip katalizatorius gali būti naudojamos vietos žolių sėklos (basiahuari), sutrintos žievėje, lapai, kerpės arba šaknys, priklausomai nuo vietovės. Tada skystis išfiltruojamas ir paliekamas rūgti dar kokioms trims dienoms. Tad iš viso alus gaminamas apie septynias dienas. Po to alų reikia kuo greičiau suvartoti, nes jis gana greit genda. Skaniausias jis būna nuo 12 iki 24 valandų.

Sodininkas Tony‘is Ramirezas seniai karštai domisi Tarahumaros genties mityba. „Viską, ką valgo Tarahumaros žmonės, galite be vargo gauti, – sako jis. – Tai daugiausia pupelės, moliūgai, aitriosios paprikos, laukinės žolės, kukurūzai ir chia (meksikinis šalavijas) sėklos.“

Mėgstamiausias Tarahumaros genties gėrimas (neskaitant naminio kukurūzų alaus, gausiai geriamo Tarahumaros gyventojų, net ir bėgikų, per vietines šventes) yra kokteilis iš vandenyje išmirkytų chia sėklų, trupučio cukraus ir šlakelio žaliosios citrinos sulčių. Chia sėklose gausu omega trys riebalų rūgščių, baltymų, ląstelienos ir antioksidantų. Klausimų dėl jų naudingumo nekyla – 55 m. Tarahumaros bėgikas laimėjo 160 km lenktynes Kolorade.

Tahumaros genties bėgikams jėgas taip pat padeda palaikyti „pinole“ gėrimas ir chia (meksikinio šalavijo) sėklos.

„Pinole“ receptas

„Pinole“ – gėrimai iš džiovintų ar kepintų kukurūzų miltų, vandens, cukraus ir prieskonių. Tai gali būti gėrimas, o jei naudosite nedaug vandens, gausite košę arba iš gautos masės galėsite išsikepti netgi paplotį.

Skaitytojų dėmesiui – „pinole“ receptas. Prieskonių galite dėti pagal savo skonį.

Produktai: 1/2 stiklinės kukurūzų miltų (kuo smulkesnio malimo), 1/2 šaukštelio malto cinamono, 1 šaukštas rudojo cukraus, medaus ar agavų sirupo, chia sėklų (jei norite).

Kaip gaminti:

Pamaišydami skrudinkite kukurūzų miltus apie 5 min., kol šie paruduos. Suberkite į dubenį, įberkite cinamono, saldiklio, jei norite – daugiau prieskonių, įpilkite vandens.

Vandens galima pilti daug, jei norite pasigaminti gėrimą. Jei įpilsite vos kelis šaukštus vandens ir išmaišysite, gausite košę, kurią bus galima valgyti su šaukštu.

Iš gautos tirštos masės galima iškepti paplotį orkaitėje. Kepkite 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 10 – 15 min. kol paskrus.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!