Nauda imuninei sistemai

Gamtos ir miško terapijos gidai G. Žalytė ir dr. J. Neverauskas teigia, kad reikėtų atskirti teigiamą gamtos ir miško poveikį žmogaus fizinei bei psichologinei sveikatai ir gamtos ir miško terapiją kaip psichoterapinę sveikatinimo sistemą.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad naudingas yra vien tik buvimas gamtoje be didesnių psichologinių praktikų.

Pasak Japonijos mokslininkų tyrimų, ypač didelį teigiamą poveikį žmogui daro miškas. Jų duomenimis, jeigu miške pabūname 4 valandas, imuninė sistema gali būti pastiprinta 2-4 savaitėms. Vaikščiojimas miške teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir ją aktyvina. Taip yra todėl, kad mūsų imuninė sistema reaguoja į medžių išskiriamas medžiagas fitoncidus. Šis poveikis ypač stiprus, kai pabūname miške, o ne mažame parkelyje, t. y. svarbus ir medžių kiekis. Būnant gamtoje gali normalizuotis širdies veikla ir kraujospūdis, pagerėti kitų organizmo sistemų veikla. Mus taip pat teigiamai gali veikti dideli vandens telkiniai, upės ir jūra. Ypač naudinga, jeigu tiesiogiai kontaktuojame su gamtos dalykais: žole, medžiais, dirvožemiu, vandeniu... Juos iš arti stebime, uostome, liečiame.

Psichoterapija gamtoje

Pašnekovai tikina, kad laikas būnant atvirame ore gamtoje yra naudingas, tačiau dar didesnę naudą galime gauti specialių gamtos ir miško terapijos praktikų metu. Tokios praktikos turi tikrą psichoterapinį, psichologinę pusiausvyrą ir stabilumą didinantį poveikį. Gamtos ir miško terapijos esmė – buvimas gamtoje ir susijungimas su ja visais pojūčiais. Užsiėmimų metu nėra tikslo toli nueiti ar pasiekti kitokių rezultatų. Skiriame laiko įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pajusti ją per lietimą, uoslę ir kitus pojūčius.

Skubantiems

Kartais kasdienybės rutinoje sunku rasti laiko ištrūkti į gamtą, ypač miestiečiams. Vis dėlto pašnekovai tikina, kad gamta visuomet yra šalia, mieste taip pat. Atvykusiems iš kitų, tankiai gyvenamų šalių žmonėms Lietuvos miestai atrodo kaip ištisi parkai. Tereikia įsižiūrėti ir pamatysime, kad kur bebūtume, aplink beveik visada galima rasti žalumos.

Gamtos terapijos praktika, kuri vadinasi „Sėdėjimo vietelė“, galima užsiimti bet kur, mieste taip pat. Tereikia vieną ar keletą kartų per savaitę nueiti į pasirinktą malonią vietą lauke ir joje tiesiog pasėdėti apie 15 minučių.

Pašnekovė G. Žalytė tokią vietą yra išsirinkusi netoli Neries, Žirmūnuose. Joje šalia nedidelio uosio yra suolelis, aplink auga ir kitų medžių, matyti upė. Ši vieta apie 10 minučių kelio pėsčiomis nuo jos namų, tad turėdama pusvalandį, gamtos terapijos specialistė gali ten nueiti, truputį pabūti ir grįžti. Šios praktikos esmė – leisti po truputį kurti santykiui su pasirinkta vieta gamtoje ir ją tyrinėti, pažindintis su ja įvairiais metų laikais, įvairiu paros metu, būnant įvairių nuotaikų.

Net namuose galima auginti keletą augaliukų, jais rūpintis, stebėti juos ir bendrauti. Be abejo, tai irgi turės teigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.