Netikėtas mokslininkų pastebėjimas apie vienatvės ir vėžio ryšį: tai neabejotinai prisideda prie ligos eigos

„Mums svarbu atrasti metodus, kurie padėtų sumažinti vienatvės ir socialinės izoliacijos keliamą žalą“, – teigia moksliniame žurnale „Cancer“ publikuoto tyrimo autorius dr. Farhad Islami. Mokslininkai svarsto, kad vienišiams gresia didesnė tikimybė mirti dėl onkologinės ligos. Svarstoma, kad onkologinių pacientų sveikatą žaloja ne tik liga, tačiau ir vienatvė.

Ką išsiaiškino mokslininkai?

„Gyvenimas vienumoje – tai tik viena socialinės izoliacijos problemos sudedamųjų dalių. Pastarasis komponentas neatskleidžia kitų vienatvės problemos dalių. Pavyzdžiui, neparodo asmens draugų tinklo ir jo įsitraukimo į socialines veiklas. Visgi, turiu pabrėžti, kad gyvenimas vienumoje – tai svarbus vienatvės veiksnys. Mums svarbu atrasti metodus, kurie padėtų sumažinti vienatvės ir socialinės izoliacijos keliamą žalą bei sumažintų (onkologinių pacientų – red. past.) mirtingumą“, – teigė CNN pašnekovas dr. F. Islami, pažymintis skirtumą tarp socialinės izoliacijos ir buvimo vienam. Žmogus gali gyventi vienas, tačiau nebūti vienišas. Ir atvirkščiai.

Tyrimo autoriai analizavo dvi darbingo amžiaus žmonių grupes (18-64 m.). Pirmoji tyrimo dalyvių grupė – asmenys, kurie gyvena vieni, o antroji – asmenys, gyvenantys kartu su kitais žmonėmis. Analizės rezultatai, pasak dr. F. Islami, leidžia svarstyti, kad vienumoje gyvenantys asmenys susiduria su 32 proc. didesne rizika mirti dėl onkologinės ligos.

Kita vertus, gydytoja radiologė dr. Andrea McKee primena, kad priežastinis ryšys tarp vienatvės ir onkologinių pacientų mirtingumo reikalauja tolesnių tyrimų. Iki šiol, pasak specialistės, nėra nustatytos visos onkologinių ligų ir komplikacijų priežastys. „Vis daugiau moterų suserga onkologinėmis ligomis, ypač plaučių vėžiu. Pastarąja onkologine liga anksčiau susirgdavo vyresnio amžiaus vyrai“, – teigia dr. A. McKee, pažyminti, kad mokslininkai ir gydytojai iki šiol svarsto santykinai naujos tendencijos ištakas.

Augantys onkologinių ligų atvejų skaičiai kelia rimtus iššūkius JAV medicinos sektoriui. CNN duomenimis, iš 29 vėžio centrų net 86 proc. pranešė apie bent vieno chemoterapinių vaistų trūkumą. Beveik trys ketvirčiai (72 proc.) centrų susidūrė su karboplatinos, o daugiau kaip pusė (59 proc.) – su cisplatinos trūkumu.

Vienatvė už Atlanto

„Įvairių etninių mažumų nariai, nors ir gyvendami vieni, palaiko tampresnius socialinius ryšius. Tamprus (žemesnio socioekonominio statuso etninių mažumų gyventojų) socialinis ryšys gali sušvelninti vienatvės žalą. Visgi ateityje mums reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kurie išnagrinėtų bendruomeninius skirtumus“, – dėstė dr. F. Islami.

Pasak mokslininko, gyvenimas vienumoje labiausiai neigiamai veikia JAV viduriniosios klasės baltaodžių sveikatą. Dr. F. Islami svarsto, kad pastaroji grupė yra uždaresnė ir fiziškai, ir emociškai. Todėl vienas galimų socialinės izoliacijos problemos sprendimo būdų – tampraus bendruomeninio audinio mezgimas. Kitaip sakant, asmuo gali gyventi vienas, tačiau turėtų aktyviai puoselėti gyvus ryšius su artimaisiais, bičiuliais ir kolegomis.

Socialinė izoliacija – tai vienas iš daugelio JAV visuomenę kamuojančių auglių. CNN duomenimis, pastaruosius dešimtmečius „solo“ gyvenimo būdą praktikuojančių amerikiečių statistika tendencingai pučiasi. JAV surašymo biuro (angl. – US Census Bureau) duomenimis, XX a. 7-ajame dešimtmetyje kiek daugiau nei kas dešimtas (13 proc.) amerikietis gyveno vienas. O, štai 2022 metais net beveik kas trečias (29 proc.) amerikietis sugrįžo į tuščius namus.

Gyvenimo būdo pokyčius JAV veikia skaitmeninių technologijų raida. Šiuo metu vienumoje gyvenantys asmenys turi galimybę megzti socialinius ir romantinius ryšius per atstumą. Ir niekada nesusitikti su kitais asmenimis... Vadinamieji „santykiai per atstumą“ tapo Vakarų kasdiene duona. JAV surašymo biuro duomenimis, beveik pusė amerikiečių neturi poros.

Vienišiai atidėlioja kreiptis pagalbos

Onkologinių tyrimų autorė, profesorė dr. Kathrin Milbury pastebi, kad vieniši asmenys yra kur kas labiau pažeidžiami onkologinės diagnozės akivaizdoje. Pastaroji gali visiškai sutrikdyti žmogaus emocinę pusiausvyrą, todėl artimieji turi pareigą padėti ištverti slegiantį diagnozės svorį.

„Bendruomeninis gyvenimas užtikrina žmogišką ryšį. Jeigu asmuo yra sveikas, tuomet gyvenimas vienumoje nebūtinai ženkliai pakenks. Visgi chemoterapija gydomiems pacientams gali pristigti jėgų bendrauti arba tiesiog išeiti į viešumą“, – teigė K. Milbury, kuri pažymi, kad ryšys su mylimais žmonėmis stiprina žmogaus imuninę sistemą, kovojančią su naviku.

Ligonio atidėliojimas kreiptis pagalbos – dar viena galima priežastis, kodėl vienumoje gyvenantys žmonės dažniau miršta nuo vėžio. Asmenys, kurie gyvena vieni, gali būti labiau linkę neigti ligos simptomus arba jų nesuprasti. Dėl dalies sveikatos problemų (pvz., dėl galimo tiesiosios žarnos vėžio) kreiptis į medikus paskatina artimieji, sutuoktinis arba sutuoktinė.

„Priežastinį ryšį tarp socialinės izoliacijos ir didesnio pacientų mirtingumo galima paaiškinti pavėluota gydymo pradžia. Socialiai izoliuoti asmenys yra linkę vėliau kreiptis pagalbos. Be to, socialiniai ryšiai padeda pacientui susigaudyti sveikatos apsaugos sistemoje“, – dėstoma tyrimo išvadose.

Ligonio kelionėje į pasveikimą taip pat svarbus ryšys ne tik su artimaisiais, tačiau ir su medikais. Pavyzdžiui, anksčiau L. S. savaitraščiui gydytoja chemoterapeutė Rugilė Pikturienė pasakojo, kad medikas turėtų užtikrinti, jog pacientas nebūtų sugėdintas ar apkaltinas dėl savo pasirinkimų (pvz., jeigu pacientas pasirenka įvairius savigydos metodus). Pasak gydytojos chemoterapeutės, ypač svarbi paciento sveikimo dalis – tai ir paties ligonio nusiteikimas: „Tarpusavyje pasikalbame, kad nesame matę nė vieno paciento, kuris pasveiktų arba sveiktų, jeigu yra nusiteikęs blogai, jeigu nesitiki sveikti ir pasveikti. Tai yra svarbu.“