Nemažą laiko dalį praleidžiu prie televizoriaus, o kaip tik reklama, taip ir cigaretės. Mėginau tuo metu užsiimti kuo nors kitu, bet visada gaunu lyg kažkokį impulsą, kad būtent dabar man reikia parūkyti. Tai jau tapo įpročiu, savotišku ritualu.
Kartais net netraukiu į plaučius. O jeigu kas nors suerzina, patiriu stresą (priežasčių nervintis tikrai netrūksta), savęs be cigaretės tiesiog neįsivaizduoju. Pastebėjau, kad kai kvėpuoju girdisi švokštimas, kosčiu ne tik žiemą, bet ir vasarą, ypač rytais, pasportavusi pridūstu. Aš jau ir taip turiu lėtinį bronchitą. Kyla visokių blogų minčių, neramu, kad nebūtų ko nors rimčiau. Nerimauju, o tada rūkyti norisi dar labiau. Lyg koks užburtas ratas.
Jau nebežinau, ką daryti. Eiti pas psichiatrus vien dėl to kažkaip nesinori, nedrąsu. Nuoširdžiai noriu atsikratyti šio kenksmingo įpročio, bet nežinau kaip. Gal tai jau beviltiška?
Loreta, 42 metai
Atsako specialistas gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius:
Priklausomybė turi du komponentus. Pirma dalis – potraukis psichoaktyviajai medžiagai, sąlygotas malonumo, kurį suteikia ta medžiaga. Ir antra dalis – įprotis, vartoti tą medžiagą ar tam tikras gyvenimo būdas susijęs su jos vartojimu. Taip ir rūkymas turi tuos du komponentus. Ir dėl tos priežasties yra dviejų tipų rūkaliai.
Priklausomybė būna dvejopa
Vieni rūkantieji būna priklausomi nuo nikotino. Juos galima atskirti iš to, kad jie vos atsikėlę iš ryto eina parūkyti, nes jų organizmas jau reikalauja šios cheminės medžiagos, kurios yra tabake. Tokiu atveju rūkymas nebūna susijęs su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis. Norisi rūkyti visur: ir darbe, ir namie, ir parduotuvėje, ir lėktuve.
Kita grupė rūkalių yra tie, kuriems tai yra įprotis ir ritualas. Jų organizmas galbūt nereikalauja tos cheminės medžiagos, bet psichologija reikalauja tą ritualą atlikti. Tuomet ir būna tie atvejai, kai žmogus rūko tik bare, ar geriant kavą, su kolegomis, darbe per pertraukėles, taip stengiantis pabėgti nuo darbų, nuo rūpesčių kasdienių. Tokiems rūkaliams nereikia pačios cheminės medžiagos, bet reikia pačio proceso.
Kai tai - cheminė priklausomybė, yra medikamentų, kurie mažina tą potraukį, bet visiškai užblokuoti jo negali. Tam, kad būtų visiškai atsikratyta šio įpročio reikia dar daug ir pastangų. Antru atveju, žmonės nebūna priklausomi nuo nikotino, tad reikia vengti pačios situacijos, kurios metu norisi rūkyti. Vieno recepto nėra, kaip tai būtų galima išgydyti, nes visiškai pašalinti streso įtaką žmogui tiesiog neįmanoma.
Svarbiausia – atrasti nerūkymo pliusų
Norint mesti rūkyti, pirmiausia žmogus turi suprasti, ką jis gauna nerūkydamas ir tai jam turi patikti. Tai gali būti pagerėjusi sveikata, finansinė gerovė, fizinis geresnis pajėgumas. Žmogus pats sau turėtų kartoti ir džiaugtis tuo, ką jis gauna nerūkydamas, nes kai pradeda galvoti, ko jis negavo, tuomet norisi vėl parūkyti. Tai kasdienis darbas su savimi. Taip pat metant rūkyti padeda, kai vieną malonumą pakeičia kitas, tik ne toks kenksmingas organizmui. Tam puikiai tinka sportas. Svarbu ir tai, kad sportuojantis žmogus dar turi motyvacijos mesti rūkyti ir dėl to, kad rūkant mažėja fizinis pajėgumas.
Reikalingas gydymas
Taikant gydymą nuo priklausomybės, kartais reikalingi ir psichotropiniai vaistai, ypač tais atvejais, kai rūkymas susijęs su stresu. Būna tokių atvejų, kai streso metu griebiamasi cigaretės ar kitų medžiagų. Tokiais atvejais rūkymas gali būti pakeistas psichotropiniais nerimą mažinančiais vaistais, kurie mažina streso simptomus ir abstinenciją dėl rūkymo nutraukimo.
Patarimas:
Skaitytojai pirmiausia patarčiau kreiptis į Specializuotus priklausomybės ligų centrus, jei tai yra mažesnis miestas, kur tokių gydymo įstaigų nėra, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir tuomet, jei jis jaus, kad neturi kompetencijos pakankamai, pats nukreips pas psichiatrą.