Teigiama, esą toks sparčiai populiarėjantis periodiškas kalorijų apribojimas yra saugus būdas mesti svorį ar palaikyti sveikatos būklę, nes esą suaktyvėja imuninės sistemos veikla, sparčiau atsinaujina ląstelės.
Protarpiškai badauti rekomenduojama keletą dienų per savaitę. Kaip tokias rekomendacijas vertina gydytojai dietologai? Ar tai išties naudinga sveikatai? Ditė.
Atsako Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova
Protarpinio badavimo metodas grindžiamas tuo, jog badavimo metu ląstelėse stimuliuojami autofagijos procesai, tai yra vykstą jų „išsivalymas“. Už šį atradimą 2016 m. Nobelio premija skirta japonų mokslininkui Yoshinori Ohsumi, kuris ir paaiškino autofagijos mechanizmus ląstelėje.
Apskritai svarstant apie poveikį sveikatai tai derėtų vertinti individualiai, kita vertus, kyla klausimų: ar toks mitybos būdas mums tinka, ar mums jo pavyks laikytis ilgam, ar tai taps gyvenimo būdo dalimi?.. Tai gana naujas būdas, todėl atliktų tyrimų išvados gan prieštaringos, ir poveikis sveikatai, ypač ilguoju periodu, gali būti įvairus.
Valgant tik tam tikru režimu, tai yra skiriant tik tam tikrą laiką valgymui, pvz., 8 valandas per dieną, natūralu, kad yra didelė tikimybė suvartoti mažiau maisto. Todėl, mažėjant suvartojamo maisto kiekiui, ilgainiui gali mažėti ir kūno masė. Svarbu tai, jog praktikuojant protarpinį badavimą derėtų įvertinti ne tik gaunamų maistinių medžiagų kiekį, bet rinktis sveikatai palankų, kuo įvairesnį ir mažiau apdorotą, riebalų, cukrų turintį maistą bei nenuvertinti fizinio aktyvumo reikšmės.