Kita vertus, itin stebėtis irgi negalima: juk PMS ir dieglius patiria daugelis. Kaip rodo neseniai atliktas tyrimas, nusiskundimų dėl minėtų simptomų keliamų problemų turi daugiau nei 82 proc. vaisingo amžiaus moterų. Kai kurios konstatuoja, kad tai ir yra priežastis, dėl kurios kartą per mėnesį tenka nenueiti į darbą, nes tomis dienomis siaubingai pykina, kankina silpnumo jausmas, iškyla grėsmė apalpti. Yra duomenų, kad priešmenstruaciniai disforiniai sutrikimai (PMDS) kartais būna tokie stiprūs, jog sukelia savižudiškų minčių.
Kad ir kaip norėtųsi tokius atvejus laikyti išimtimis, jie, deja, daug labiau paplitę nei daugelis galvoja, ir moterys yra linkusios taikstytis su tokia realybe, rašoma portale mindbodygreen.com.
Tik ar kankintis gali būti normalu? Jokiu būdu ne! Priešmenstruacinis sindromas (PMS) ir menstruaciniai pilvo diegliai, kaip jau minėta, kamuoja dažną moterį. Tiktai jei reiškinys paplitęs, tai anaiptol nereiškia, kad jis normalus. Juk, tarkim, diabetu serga 420 mln. piliečių, bet tai neduoda pagrindo tvirtinti, kad diabetas – normali būklė. Jis laikomas liga, kurią diagnozavus skiriamas gydymas.
Aišku viena: kol vyraus nuostata, kad su menstruacijų ciklu siejami emociniai išgyvenimai ir fiziniai skausmai – normalus reiškinys, tol 80 mln. moterų bus pasmerktos ir toliau kentėti, manydamos, kad toks ir turi būti gyvenimas iki menopauzės, o į bet kokius bandymus išsiaiškinti, kaip tokią padėtį pagerinti, bus tik atsainiai mojama ranka. Jei moterys tylės, bus vis sunkiau įrodyti, kad reikia imtis išsamių tyrimų ir ieškoti efektyvių sprendimų, kaip pagerinti moterų savijautą.
Girdinti tvirtinimą, kad PMS ir pilvo diegliai – dažnai pasitaikantys, bet ne normalūs reiškiniai, gali kilti klausimas, ar tikrai žodžiai „įprastas“ ir „normalus“ nereiškia to paties. Pabandykime pasiaiškinti, kaip yra iš tiesų.
Kai teigiame, kad koks nors reiškinys yra normalus, turime omenyje, kad jis negali būti siejamas su jokia patologija. Pavyzdžiui, kasrytinį pasivaikščiojimą dera priskirti prie normalios veiklos, nes ji nėra susijusi su jokia patologija. Net atvirkščiai – teikia naudos. Kita vertus, neurologinių sutrikimų turintis asmuo kartais gali jausti silpnumą rankose ir kojose, bet jis niekada nepasakys, kad tai normalu. Užeinantį silpnumą jis greičiau įvardys kaip simptomą, signalizuojantį, kad savo kūnui skiria nepakankamai dėmesio. Kartais tai gali reikšti, kad privalo kokybiškai pailsėti, susirūpinti mityba ir pamąstyti, kaip efektyviai kontroliuoti stresą.
Panašiai turėtume traktuoti ir menstruacijų ciklą. Tai tarsi mėnesinė ataskaita, iš kurios tampa aišku, kaip organizmas reaguoja į moters pastangas juo rūpintis. Taigi, PMS, pilvo dieglius, mėnesinių nereguliarumą, endometriozę (gimdos gleivinės išvešėjimas) arba policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS) reikėtų laikyti simptomais, per kuriuos organizmas duoda ženklą, kad jam stinga dėmesio, todėl būtina pagalvoti, kaip kuo efektyviau savimi pasirūpinti.
Ką gi daryti?
Kad menstruacijų ciklas būtų normalus (!), privalu patenkinti šias organizmo keliamas sąlygas: tinkamai išsimiegoti, stengtis užsitikrinti, kad suvartotas maistas būtų paverstas energija (virškinimas), rinktis sveikus produktus, pakankamai ir tinkamai judėti bei vadovautis efektyviomis streso valdymo strategijomis.
Taigi, jei esate iš tų, kurioms dėl menstruacijų gyvenimas darosi nemielas, pamėginkite labiau pasirūpinti savo sveikata, atkreipdamos dėmesį į konkrečias toliau išvardytas sritis.
Miegas
Vienas iš svarbiausių hormonų, kurio gamyba priklauso nuo miego, yra leptinas. Šis hormonas lemia ovuliacijos vyksmą ir menstruacijų reguliarumą. Jei miegas nekokybiškas, lepino lygis smunka, todėl automatiškai sutrinka menstruacijų ciklas. Nepakankamai išsimiegant, organizmas reikalauja daugiau kalorijų, kad galėtų funkcionuoti. Taigi, padidėja apetitas, todėl iškyla rizika priaugti svorio. Kūno svorio padidėjimas yra siejamas su ovuliacijų nereguliarumu ir vaisingumo sumažėjimu. Tikriausiai tapo aišku, kad tinkamai neišsimiegant nukenčia savijauta ir silpsta reprodukcinė sistema.
Kraujotaka
Su intensyviai į reprodukcinę funkciją atliekančius organus tekančiu deguonies prisotintu krauju patenka šviežios maistinės medžiagos, be to, sukeliami judesiai ir pašalinami kenksmingi komponentai. Vykstant šiam procesui gerokai palengvėja pilvo skausmai. Minėtina, kad vaginos kraujotaka suintensyvėja per neramaus miego (REM) fazę.
Virškinimas
Virškinimą daugelis kone tapatina su tuštinimusi, bet iš tiesų reikia galvoti apie organizmo gebėjimą pasisavinti suvartotą maistą, išskaidyti jį į struktūrinius elementus, paversti aukštos kokybės energija ir perduoti ją į kraują. Kai virškinimas dėl kokių nors priežasčių sutrinka, gali kilti rimtų su menstruacijomis susijusių problemų. Dalykas tas, kad visiems reprodukciniams organams būtina energija ir kraujas – šalutiniai virškinimo proceso produktai.
Mityba
Įprasta sakyti, kad tai, kokie esame, priklauso nuo to, ką valgome. Kad taip tikrai yra, suprasti nesunku: nuo suvartojamo maisto kokybės ir kiekio tiesiogiai priklauso gyslomis tekančio kraujo kokybė ir pagaminamos energijos kiekis. Kalbant čia aptariama tema, telieka tik priminti, kad šiedu veiksniai daro įtaką menstruacijų ciklui. Norint, kad jis būtų normalus, privalu gauti pakankamai magnio, kalcio ir B grupės vitaminų (ypač B12). Štai kodėl vaistinių lentynos nukrautos PMS lengvinančiais vitaminais.
Gera žinia ta, kad šių elementų tikrai galima gauti su maistu. Papildykite racioną žalumynais, migdolais, šokoladu (taip, perskaitėte teisingai) ir ypač kokybiškais gyvulinės kilmės produktais. Tarkim, iš kaulų išvirtą sultinį kai kurie specialistai laiko tikra panacėja nuo pilvo skausmų.
Treniruotės
Tyrimais įrodyta, kad vidutinio intensyvumo pratimai gali padėti sureguliuoti menstruacijų ciklą. Kita vertus, ypač intensyvios treniruotės gali padaryti neigiamą poveikį ir dar labiau paaštrinti įprastai iškylančias problemas. Pirmas žingsnis, aiškinantis, kokie pratimai tinkamiausi, yra išmatuoti pulso dažnį, kai energijos lygis nėra pakitęs dėl kofeino. Jei jis žemesnis nei 7, derėtų rinktis tik vidutinio intensyvumo treniruotes, trunkančias ne ilgiau kaip 45 minutes.
Streso valdymas
Šio aspekto jokiu būdu negalima ignoruoti. Ištikus stresui, organizmas ima gaminti adrenaliną ir kortizolį – du hormonus, išprovokuojančius reakciją „pulk arba bėk“. Aukštas šių hormonų lygis yra net labai pageidautinas, kai tenka atsidurti ekstremalioje, išties pavojingoje situacijoje (pavyzdžiui, bėgti iš degančio pastato). Deja, žmogaus organizmas nepajėgus atskirti, ar stresą kelia pagiežinga viršininkės mina, ar susidūrimas su gauja peralkusių vilkų. Užvis blogiausia tai, kad šiuolaikinio gyvenimo tempas yra toks intensyvus, o reikalų – tokia gausybė, kad daugelis žmonių kasdien priversti kentėti dėl gerokai per aukšto kortizolio lygio.
Kaip tokia būklė veikia menstruacijų ciklą? Kortizoliui gaminti organizmas naudoja progesteroną, kitaip sakant, vagia jį iš reprodukcinės sistemos. Kuo aukštesnis kortizolio lygis, tuo sunkiau pagaminti pakankamai progesterono, o kaip tik jam tenka svarbus vaidmuo reguliuojant menstruacijų ciklą. Jis padeda nukreipti kraują į gimdos sienelę, moduliuoja imuninę sistemą, mažina endometriozę galinčio sukelti uždegimo tikimybę ir padeda normalizuoti insulino išsiskyrimą bei kasos funkciją (galinčią paveikti kraujo cukraus lygį ir sukelti diabeto riziką).
Išvengti streso šiais laikais labai sunku – kone neįmanoma. Vis dėlto būtina žinoti, kad mūsų reakciją į stresą iš esmės lemia organizmui padaromą poveikį. Tinkamai reaguoti į stresą išmokstama ne iš karto – būtina praktikuotis, bet išsiugdžius šį unikalų gebėjimą gyvenimas gerokai palengvėja, o PMS ir pilvo skausmai taip stipriai nekankina.