- Gąsdinama, jog ateityje vis daugiau žmonių senatvėje sirgs tokiomis ligomis kaip Parkinsonas ir Alzhaimeris...
- Jeigu pagyvenusių žmonių skaičius liks toks pats, nėra įrodymų, kad šios ligos dažnės. Tačiau visuomenės senėjimas išsivysčiusiose ir besivysčiusiose šalyse vyksta gana greitai, gyventojų santykis krypsta į vyresnių žmonių pusę. Taigi, didėjant pagyvenusių žmonių procentui, bendras šiomis ligomis sergančiųjų skaičius irgi didės.
Neseniai atlikti amerikiečių tyrimai parodė, jog bent jau kliniškai pasireiškiančios Alzhaimerio ligos atvejų paskutiniaisiais metais netgi mažėja. Ne todėl, kad pavyko įveikti pačią ligą, tiesiog gerai kontroliuojami kiti žmogaus smegenis žalojantys veiksniai, tai yra kraujospūdis, kiti kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas, galvos traumų apribojimas.
Šie veiksniai nėra nei Parkinsono, nei Alzhaimerio ligų priežastys, bet pagreitina jų pasireiškimą. Sergančiųjų šiomis ligomis skaičiai yra itin dideli. Pacientai skaičiuojami milijonais. Jungtinėse Amerikos Valstijose apie pusantro procento visų gyventojų serga Alzhaimerio liga. Parkinsono liga - retesnė, bet jos paplitimas irgi didelis, su amžiumi taip pat didėjantis. Abi ligos yra didžiulė našta tiek žmogui, tiek artimiesiems, tiek visuomenei.
Mes pradėjome kalbėti apie dvi – Alzhaimerio ir Parkinsono - ligas, bet yra ir daugiau vadinamųjų neurodegeneracinių ligų, kai nervų sistema degeneruoja, tai yra pradeda nykti.
- Kas lemia, žmogus senatvėje susirgs viena šių ligų ar ne?
- Neurodegeneracinės ligos kol kas yra balta dėmė medicinos žemėlapyje.
Pirminių priežasčių, nepaisant daugelio hipotezių, deja, užtikrintai niekas negali įvardinti.
Bet gąsdinti, kad visi jomis susirgsime, tikrai neverta. Anksčiau buvo sakoma, kad trečdalis žmonių, sulaukusių aštuoniasdešimt penkerių metų, sirgs Alzhaimerio liga. Dabar manoma, kad gerai koreguojant, mažinant kitus smegenis žalojančius rizikos veiksnius, sergančiųjų procentas išliks mažesnis.
Didžiausi slibinai, kurie labiausiai kankina žmoniją, - kraujagyslių ligos, onkologiniai ir neurodegeneracinės ligos, kurios neretai baigiasi judėjimo sutrikimais arba silpnaprotyste.
- Ar galima užkirsti kelią šioms ligoms?
- Šiuo metu ir moksliniai centrai, ir farmacijos kompanijos intensyviai dirba, bandydami sukurti vaistus, kurie arba sulėtintų, arba pristabdytų, o idealiu atveju – išgydytų, ligą.
Buvo manoma, kad amiloidų kaupimasis smegenyse sukelia Alzhaimerio ligą. Dabar, kai atsirado priemonių vaistais iš smegenų juos pašalinti, atrodo, kad vadinamojo amiloido sumažėja, o liga toliau progresuoja. Visokių abejonių medikams kilo: gal mūsų žinios apie Alzhaimerio ligą daug skurdesnės, negu galvojome?
Gydant Parkinsono ligą, medicinos laimėjimai didesni, nes yra tam tikri efektyvūs vaistai, taip pat chirurginės priemonės.
Į smegenis netgi yra implantuojami stimuliatoriai. Tiesa, kol kas smegenų stimuliacijos metodai plačiai dar nepaplito, mat jie yra brangesni, sudėtingesni, ne iki galo ištirti. Tačiau tai irgi teikia didelių vilčių gydant šią ligą.
- Kryžiažodžių sprendimas padėtų išvengti Alzhaimerio?
- Prieš keletą metų buvo vienareikšmiškai teigiama, kad intelektualinė veikla tikrai padeda atitolinti Alzhaimerio ligą, ypač jos pradžią.
Dabar pasirodo tyrimų, kad proto treniruotės (tarp kitko, fizinė veikla irgi labai svarbi) reikšmingos įtakos nepadarė. Vis dėlto protinis aktyvumas, ar tai būtų kryžiažodžių sprendimas, ar žaidimas šachmatais, šiek tiek turėtų padėti. Bent jau didžioji dalis tyrimų teigia: jeigu intelektualinė veikla ir nesustabdo pačios ligos, kuriam laikui atitolina jos pasireiškimą.
- Ar susiduriate su požiūriu, kad baisiau nei vėžys yra neurodegeneracinių ligų sukelta silpnaprotystė arba kad seno žmogaus ir gydyti neverta?
- Iš tikrųjų dėl onkologinių ar kraujotakos ligų niekada nebūna tokio negatyvaus požiūrio. Dėl silpnaprotystės, deja... Net ir gydytojai laikosi tokio požiūrio: vis tiek radikaliai nieko nepakeisi, tik kuriam laikui pristabdysi ligą. Kam tada gydyti? Bet svarbiausia, kad ir sergančiųjų artimieji taip žiūri: žmogus jau senas.
Dalis jų įsitikinę, kad atminties bei kiti sutrikimai, taip pat silpnaprotystė yra natūralus senėjimas. Tačiau taip nėra. Tai - liga.
Toks nihilistinis požiūris, kad nieko nereikia daryti, nėra geras, bet jis gajus tam tikroje visuomenės dalyje.
Pagal galimybes būtinai reikia gydyti tokias ligas, nepaisant paciento amžiaus ar būklės.
- Ar sveika senatvė įmanoma?
- Sveika senatvė tikrai yra siektinas dalykas. Jeigu likimo paskirta, kad nėra paveldėtų genetinių ligų ar genų kombinacijų, kurie būtų nesėkmingi ir sukeltų kokią nors ligą, laikantis tam tikrų taisyklių, padedant visuomenei, vykdant sveikos senatvės skatinimo programas tai yra visiškai įmanoma.
Bet tam reikia ir paties žmogaus milžiniškų pastangų, nes visuomenėje iš tikrųjų egzistuoja požiūris, kad mano sveikata turi pasirūpinti valstybė, ministerija, ligoninė, gydytojai. Aš pats gi galiu nesirūpinti: nesaikingai vartoti alkoholį, valgyti kas papuolė. Daliai žmonių, kai jie labai blogai nesijaučia, ateitis tarsi neegzistuoja. Nors gydytojas ir įspėja, kad po dešimt, dvidešimt metų pasireikš sveikatos problemos, toks argumentas jiems neatrodo reikšmingas.
Dosjė
Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius.
Specializacijos sritis - Alzhaimerio liga, kitos demencijos, kognityvinė neurologija.
Europos neurologijos akademijos (European Academy of Neurology, EAN) Demencijos ir kognityvinių sutrikimų subspecialybės mokslinės darbo grupės (Subspecialty Scientific Panel Dementia and Cognitive Disorders) narys. Lietuvos neurologų asociacijos tarybos narys.
Žurnalo „Neurologijos seminarai“ vyriausiasis redaktorius.