Gydymas skausmo nenumalšino
„Pasakysiu iš visos širdies: operacijos, reabilitacijos, masažai, šildymai, vaistai man nepadėjo. Jeigu skauda stipriai, nėra vaistų. Suleidžia kokio morfijaus arba tramadolio, tada tam kartui nurimsti. Esu išgėrusi tiek vaistų, kiek tikriausiai nepaneščiau. Neįsivaizduoju, kiek lašelinių man buvo sulašinta. Venų nebėra. Jeigu ne tas aparatas [nugaros smegenų stimuliatorius – red. past.], ir šiandien gyvenčiau kentėdama skausmus. Kalbėdama su draugėmis sakau: būčiau susirgusi vėžiu, senai būčiau mirusi, o nuo šios ligos mirtis neateis. Nebent galėjau mirti nuo vaistų. Vaistai mane nužudytų, o ne liga“, – pasakoja A. Antužienė, beveik dešimtį metų dėl paūmėjusios nugaros išvaržos kentėjusi lėtinį skausmą.
Pašnekovė prisimena, jog kurį laiką stuburo išvarža bėdų nekėlė. Tačiau vieną kartą eidama moteris tiesiog suklupo. Ji pargriuvo ir susitrenkė nugarą. Toliau ją per gyvenimą lydėjo ne tik vaistų saujos, bet ir ne viena stuburo operacija. Jos atnešdavo dalinį rezultatą, tačiau varginantys skausmai atsisakė pasitraukti.
Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai nusiuntė pašnekovę pas Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos skyriaus vadovą doc. dr. Andrių Radžiūną. Moteris sužinojo apie naujos kartos nugaros smegenų neurostimuliatorių. Tiesa, tuo metu kompensacijos implantacijai valstybė pasiūlyti negalėjo. Pacientė buvo įrašyta į eilę implantacijos operacijai. Savosios galimybės ponia Alvida kantriai laukė kelerius metus. Prisipažįsta: pesimistiškai pamąstydavo, jog implantacijos sulauks jaunesni pacientai, tačiau į septintą dešimtį įkopusios moters laukė gyvenimo siurprizas...
Netikėtas skambutis
„Kartą išėjusi iš poliklinikos pamačiau, kad skambina nepažįstamas numeris. Nustebau, nes skambino gydytojas Radžiūnas. Jis pasakė, kad nori, jog atvažiuočiau vizitacijos pas jį į Kauną. Tada ir pasiūlė tą aparatą. Tuo metu skausmų nebegalėjau kęsti, nepadėjo net stipriausi vaistai. Esu pripratusi prie įvairių operacijų, todėl operuotis sutikau nedvejodama. Ir dabar esu labai patenkinta – skausmo nebėra. Turiu dar kitokių problemų: kojos tirpimą, nes aparatas tirpimo nenuima“, – pasakoja A. Antužienė.
Moteris viliasi, kad ateityje specialistams pavyks pašalinti ne tik skausmą, bet ir kojos tirpimą. Pašnekovė ragina lėtinius skausmus patiriančius žmones nenuleisti rankų. Per ilgą ligos kelią ji sako sutikusi ne vieną lėtinį skausmą kenčiantį žmogų, kuriam įvairūs gydymo metodai, kitaip nei jai, padėjo. „Matyt, kad kiekvieno likimas yra kitoks“, – svarsto A. Antužienė.
Ryšys su artimaisiais
Ponia Alvida dėkinga šeimai už pagalbą. Jie tapo svarbiu emociniu ir fiziniu ramsčiu. „Maniškiai ir valgyti padarydavo, ir į lovą atnešdavo. Negalėdavau atsikelti, nes labai skaudėdavo. Be jų pagalbos būčiau gavusi važiuoti į slaugos namus. Dabar ir į lauką galiu išeiti, pasivaikščioti. Toli dar neinu, vaikštau tik po kiemą“, – gyvenimo pokyčiais po implantacijos dalijasi pašnekovė.
Nenumalšinamas skausmas pjovė moters gyvenimo kokybę. „Miegodavau tik su raminamaisiais vaistais. Ir kur tau... Net su jais miegodavau tris keturias valandas, kartais valandą. Miegi kaip naujagimis. Guli ir linguoji tą koją ant pagalvės pasidėjęs“, – sunkią patirtį prisimena pašnekovė.
Dėl išnykusio lėtinio skausmo pasitaisė ir moters emocinė sveikata. Tiesa, ji visada buvo kantri. Gerą ūpą stengėsi išlaikyti net ir žiaurių bei nenutrūkstamų skausmų kamuojama. Pašnekovė stengėsi pasirūpinti savimi, apsitvarkyti namus. „Man draugė sako: kad ir kada tau paskambini, atrodo, kad tu niekada nesergi. Visada esi žvali, energinga. Jai atsakau: na, negi dejuosiu, kaip man skauda, nebeiškenčiu?“ – tvirto charakterio neslepia žemaitė.
Interviu su specialistu
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas doc. dr. Andrius Radžiūnas.
– Iš pacientės lūpų girdime puikias žinias. Implantavus neurostimuliatorių ji išsivadavo iš ilgus metus varginusio lėtinio skausmo. Kas lėmė gydymo sėkmę?
– Stimuliacija yra veiksminga lėtinį, neuropatinį nugaros skausmą kenčiantiems ligoniams. Geriausio efekto sulaukia tie, kurie tinkamai atrinkti operacijai. Deja, bet ne visi pacientai, kenčiantys nugaros ar, pavyzdžiui, galūnių skausmus, yra tinkami šiai operacijai. Neuropatinis skausmas – vienas rodiklių, kad operacija gali būti efektyvi.
– Nugaros smegenų neurostimuliatoriaus implantacija, kaip žinia, taikoma pacientams, kuriems visi kiti gydymo metodai nepasiteisino. Kas nusprendžia, ar pacientas tinkamas bandomajai nugaros smegenų stimuliacijos operacijai?
– Siekiant tinkamai atrinkti pacientus, juos reikia aptarti multidisciplininiame konsiliume. Jame turi dalyvauti neurologas, skausmo specialistas, neurochirurgas. Psichologas taip pat turi svarbų vaidmenį šioje komandoje. Dažniausiai žmonių socialinė ir psichologinė būsena būna stipriai paveikta lėtinio skausmo. Visi mozaikos komponentai yra svarbūs, siekiant tokio rezultato, kaip ir šios pacientės atveju. Žmogus buvo išbandęs visą įmanomą gydymą iki šios operacijos. Implantacija buvo paskutinė stotelė visoje skausmo malšinimo piramidėje.
– Dažniausiai šis stimuliatorius padeda lėtinį skausmą sumažinti 70–80 procentų. Panašu, kad ponios Alvidos atveju pavyko pasiekti dar geresnių rezultatų...
– Turime ir daugiau sėkmingų atvejų. Ir jaunų žmonių, kurie kentė lėtinį, nenumalšinamą skausmą. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę operuota pacientė prieš bandomąją stimuliaciją vartodavo net ir opiatų dozių. Po bandomosios stimuliacijos jos skausmas buvo nulis, o anksčiau pagal VAS [skausmo skalė – red. pat.] skausmas buvo 7–8 balai. Ji praktiškai nutraukė nuskausminamųjų vaistų vartojimą.
Ligoniams sakome, kad skausmą tikimės sumažinti bent jau per pusę arba daugiau. Tačiau būna atvejų, kai jis visiškai išnyksta. Džiugu, kai matai žmogų, kuris tiek metų kentė stiprius skausmus, o dabar gali normaliai gyventi.
