Genai, mityba, įtampa
Skrandis gamina rūgštį, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas, bet šios rūgšties perteklius žaloja gleivinę. Tuomet kamuoja skausmas po duobute, už krūtinkaulio, ėda rėmuo, vargina nemalonūs pojūčiai stemplėje. Daugelis žmonių šiems simptomams nelinkę skirti per daug dėmesio: išgeria vaistų ar imasi liaudies medicinos priemonių, kurios trumpam neutralizuoja susidariusią skrandžio rūgštį.
Taip geriausiu atveju tuo metu nuslopinami nemalonūs simptomai, o jų tinkamai negydant gali išsivystyti sunkios ligos.
„Padidėjusio skrandžio rūgštingumo priežasčių yra daug, bet pagrindinės trys: žmogaus genetika, mityba ir stresas, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja gastroenterologė Violeta Vainoriūtė. – Dažnai padidėjusį rūgštingumą sukelia maistas, kuriame gausu įvairių cheminių priedų: aštrūs padažai, nenatūralūs kečupai, traškučiai ir kt. Taip pat veikia ir gazuoti, su saldikliais gėrimai. Tačiau daug reikšmės turi ir genetika. Žmogaus mityba gali būti ideali, bet vis vien gaminasi daugiau skrandžio rūgšties, jei tai nulemta genetikos.“
Ne mažiau įtakos skrandžio rūgštingumo didėjimui turi ir kasdienė įtampa. Baimė netekti darbo, pajamų, socialinių garantijų nebuvimas, netikrumas dėl ateities, įtampa darbe, šeimoje daugeliui sukelia virškinimo sistemos negalavimus.
Pavojinga bakterija
Padidėjusį skrandžio rūgštingumą būtina mažinti, nes gali išsivystyti opaligė, gastroezofaginis refliuksas ar net stemplės vėžys.
Gydytojos V. Vainoriūtės teigimu, opaligė dažnai vystosi esant skrandžio rūgštingumui dėl genetinių priežasčių, skrandyje apsigyvenus Helicobakter pylori bakterijai, nuolat patiriant stresą.
Opaligė dažniausiai kamuoja darbingo amžiaus žmones. Ji gali pažeisti skrandį arba dvylikapirštę žarną. Sergant skrandžio opalige skausmas juntamas vos tik pavalgius. Žmogų gali supykinti. Sergant dvylikapirštės žarnos opalige pavalgius skausmas nurimsta, bet naktį pradeda įkyriai kamuoti alkio jausmas – taip opa primena apie save. Gali pasireikšti ir kitų simptomų, pvz., pykinimas, vėmimas, atsirūgimas rūgščiu turiniu ir pan.
Jei skrandžio rūgštingumas padidėjęs, susirgti opalige rizika didesnė, nes rūgšti terpė sudaro palankias sąlygas bakterijos Helicobacter pylori gyvybinei veiklai. Pagal statistiką, Amerikoje Helicobacter pylori bakterija yra užsikrėtę maždaug 40 proc. gyventojų, o Lietuvoje apie 70–80 proc.
„Amerikoje, matyt, geresnės higieninės sąlygos, todėl užsikrėtusiųjų ten mažiau nei mūsų šalyje, – aiškina gydytoja gastroenterologė. – Helicobacter pylori paprastai užsikrečiama vaikystėje, kai maži vaikai viską liečia, ima, ragauja. Taip su nešvarumais bakterija patenka į burną ir įsikuria skrandyje. Ji gali ilgus metus tyliai ten tūnoti ir tik paauglystėje ar suaugus pasireikšti ligos simptomais.“
Kadangi Amerikoje mažiau užsikrėtusiųjų minėta bakterija, ten rečiau sergama ir opalige. Lietuvoje, pavyzdžiui, net per 90 proc. sergančių dvylikapirštės žarnos opalige žmonių randama Helicobacter pylori bakterija.
Amžiaus liga?
„Pastaraisiais metais Lietuvos žmones dažniau nei opaligė vargina gastroezofaginis refliuksas, – pastebi V. Vainoriūtė. – Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės: ja skundžiasi vis jaunesni, dažnai gastroezofaginis refliuksas diagnozuojamas net ir septynerių–devynerių metų vaikams, ko anksčiau nebūdavo.“
Tai medikė sieja su greitojo maisto atsiradimu, gausiai naudojamais konservantais, kitais cheminiais maisto priedais.
„Pas mus gastroezofaginis refliuksas atsirado ne taip seniai – maždaug prieš penkiolika metų. Pirmiausia juo ėmė sirgti amerikiečiai, kurie ypač mėgsta greitąjį maistą, – pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės gastroenterologė. – Amerikoje, Vakarų Europoje daug gyventojų serga stemplės vėžiu, kuris paprastai išsivysto per penkiolika–dvidešimt penkerius metus nuo gastroezofaginio refliukso pradžios.
Lietuvoje stemplės vėžiu serga mažiau žmonių, nes mes dar nepragyvenome tų dvidešimt penkerių metų nuo gastroezofaginio refliukso ligos pradžios.“
Lietuvoje, anot gydytojos, gastroezofaginis refliuksas atsirado vėliau nei Vakarų pasaulyje, nes ilgiau maitinomės natūraliu maistu, gal ir stresų būta mažiau.
Sunku nustatyti
Sergant gastroezofaginiu refliuksu rūgštis nuolat pakyla iš skrandžio į stemplę. Tai paprastai nutinka sutrikus stemplės apačioje esančio raumens, kuris kontroliuoja maisto judėjimą į skrandį, veiklai. Rūgštis stemplėje ardo audinį ir per ilgą laiką sukelia rimtų pakitimų – erozijų. Dažniausias refliukso požymis – rėmuo, bet vis dažniau pasireiškia ir netipinių simptomų: užkimęs balsas, gerklų uždegimas, įkyrus kosulys ir pan.
Diagnozuoti gastroezofaginį refliuksą nėra lengva, nes neretai pasitaiko neatitikimų tarp ligonio nusiskundimų ir endoskopinio tyrimo rezultatų.
„Yra pacientų, kurie beveik niekuo nesiskundžia, o padarius endoskopinį tyrimą paaiškėja, kad jų stemplės erozija jau trečiojo ar ketvirtojo laipsnio. Tai, kad tokie ligoniai skundžiasi tik šiek tiek nevirškinančiu skrandžiu, bet nejaučia jokių kitų simptomų, lemia jų nervų sistema, skausmo jautrumo slenkstis, – aiškina gydytoja V. Vainoriūtė. – Būna ir priešingų atvejų, kai nusiskundimai dideli, žmogus negali valgyti, skrandis nevirškina, vargina raugėjimas, maisto atpylimas, o endoskopinis tyrimas jokių pakitimų stemplėje nerodo arba randame tik stemplės paraudimą.“
Padidėjus skrandžio rūgštingumui būtina kreiptis į medikus, kad nustatytų tikslią diagnozę ir skirtų tinkamą gydymą.
„Vaistų yra daug ir įvairių, bet jei gastroezofaginiu refliuksu sergantis žmogus gers gazuotus gėrimus, vartos alkoholį, rūkys, valgys aštrų maistą, gis ilgiau ar išvis negis. O šis sutrikimas lieka visam gyvenimui – tai lėtinė, linkusi kartotis liga“, – tvirtina gastroenterologė V. Vainoriūtė.
Naudingi patarimai
Valgykite dažnai, bent penkis kartus per dieną, tačiau nedidelėmis porcijomis.
Labai svarbu neprivalgyti bent 3 val. prieš miegą.
Mažiau valgykite riebaus bei rūkyto maisto: riebalai, krakmolas lėtina virškinimą, o tai neretai sukelia rėmenį.
Atsisakykite gazuotų gėrimų, aštraus maisto, daug konservantų turinčių produktų.
Rinkitės kuo įvairesnius natūralius, šviežius ir maistingus produktus, kuriuose gausu baltymų, daug vaisių, daržovių.
Nepersivalgykite, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, stipria kava ir arbata.
Riebius ir riebaluose gamintus patiekalus pakeiskite liesais, virtais garuose.
Bent du kartus per dieną valgykite sriubos.
Vartokite kuo mažiau konservuotų produktų ir pusfabrikačių.