– Tiesa, kad šiaurietiškasis ėjimas veiksmingesnis už paprastus pasivaikščiojimus?
– Vaikščiojimas šiaurietiškojo ėjimo lazdomis įdarbina pečių ir rankų raumenis, pailgina žingsnį, dėl to galima eiti greičiau. Tokia viso kūno treniruotė sudegina nuo 20 iki 46 procentų daugiau kalorijų nei įprastas ėjimas. Stanfordo ir Floridos universitetų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vaikščiojant su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis kelio sąnario apkrovos sumažėja beveik trečdaliu palyginti su vaikščiojimu be jų. Kai kurie tyrimai taip pat parodė, kad šiaurietiškasis ėjimas padidino širdies ritmą ir deguonies suvartojimo lygį tiek pat, kiek bėgimas ristele. Taip pat toks pasivaikščiojimas padeda koreguoti laikyseną, o tai labai aktualu dabar, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie kompiuterio.
Ne paslaptis, kad šiaurietiškasis ėjimas gerina širdies kraujagyslių darbą. Laikui bėgant, kūnas prisitaiko prie naujo fizinio krūvio lygio, tad žmogus gali žygiuoti ilgiau ir greičiau nejausdamas nuovargio ar dusulio. Tyrimai parodė, kad reguliarus vaikščiojimas lazdomis gali žymiai sumažinti hipertenziją, pagerinti gliukozės toleranciją ir ilgainiui sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Beje, šiuo metu stipri imuninė sistema yra svarbesnė nei bet kada, o šiaurietiškas ėjimas stiprina natūralų organizmo gebėjimą kovoti su virusais.
– Įmanoma praktikuojant šiaurietiškąjį ėjimą numesti svorio?
– Jei žmogus nori numesti svorio, vaikščiojimas su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, yra puikus būdas to pasiekti. Sudegintų kalorijų skaičius ėjimo metu priklauso nuo daugelio veiksnių: vaikščiotojo pradinis svoris, lytis ir aerobinis intensyvumas. Jei žmogus tik pradeda, net ir lengvas pasivaikščiojimas gali po truputį mažinti svorį. Suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacija yra bent dvi su puse valandos per savaitę. Jei žmogaus tikslas – svorio metimas, pradėti būtų galima trimis penkiasdešimties minučių išėjimais per savaitę.
– Specialistai įvardija tokio vaikščiojimo teigiamą poveikį ir psichinei sveikatai...
– Yra daugybė tyrimų, patvirtinančių, kad ryšys su gamta gerina psichologinę sveikatą ir bendrą kūno gerovę. Nesvarbu, ar žmogus palydi įspūdingą saulėlydį, ar žvelgia į laukinių gėlių lauką, šie gamtos pojūčiai padeda tapti laimingiems ir mažina stresą. Išskirčiau japonų praktiką, kuri apima pasivaikščiojimą ar žygį miške, kaip būdą atkurti ryšį su gamta ir atsijungti nuo skaitmeninio pasaulio. Be visų šių naudų reikia nepamiršti, kad šiaurietiškasis ėjimas padeda kurti bendruomenę. Grupinė veikla teikia socialinę paramą ir padeda išsklaidyti susikaupusį nerimą ar baimes.
– Galbūt kam nors toks vaikščiojimas nėra rekomenduojamas?
– Akivaizdu, kad vaikščiojimas lauke su lazdomis gryname ore gali būti naudingas kiekvienam. Tiesa, patartina širdies ir kraujo apytakos sutrikimų turintiems žmonėms prieš pradedant vaikščioti su lazdomis pasitarti su medikais. Tačiau, tai nereiškia, kad jiems tokia veikla nėra rekomenduojama, dažniausiai su specialistais yra pasitariama, kaip pasirinkti tinkamą krūvį, aplinką, įvertinamos įvairios rizikos.
– Egzistuoja šiaurietiško ėjimo technika, per kiek laiko pradedantieji jos išmoksta?
Jei vaikštote su instruktoriumi ar treneriu, išmoksite per vieną ar du užsiėmimus, o automatizmo būdu yra priprantama per kelis mėnesius tai darant reguliariai. Visgi svarbiausia nepamiršti malonumo, kurį suteikia vaikščiojimas, laisvės ir lengvumo pojūčio, sielos ir kūno darnos pajutimo.