– Kaip siūlote sveikai mėgautis saule?
– Be abejo, kad visiems reikia būti gryname ore ir saulėje – jos poveikis reikalingas vitamino D sintezei. Tačiau reikia nepamiršti atidumo – pasisaugoti stiprių nudegimų. Saulei odą veikiant ilgą laiką ne tik didinama piktybinio odos vėžio rizika, bet ir ankstinamas odos senėjimas. Norint to išvengti pirmiausia siūlau rinktis vadinamąsias natūralias apsaugos priemones – marškinėlius ilgomis rankovėmis, dėvėti kepuraitę, akinius nuo saulės. Reikia pasistengti nebūti išsirengus vidurdienį gryname ore, kada yra aukščiausia temperatūra ir maksimaliausias saulėtumas. Kai esame sąmoningai nusiteikę ilgesnį laiką pabūti saulėje, pavyzdžiui, paplūdimyje, tada būtina naudoti ir kremą nuo saulės.
– Kalbama, kad šių kremų sudėtyje esantys chemikalai kaitinami saulėje virsta laisvaisiais radikalais ir kaip tik paskatina vėžio vystymąsi.
– Kaip dermatologė noriu pabrėžti, kad kalbant apie kremų nuo saulės pavojus esama daug mitų. Nėra pakankamai įrodymų, kad jie sukelia piktybinį odos vėžį. Tiesiog yra nustatyta, kad tie, kurie serga odos vėžiu, dažniau naudoja kremą nuo saulės, nes daugiau laiko praleidžia saulėje. Taigi susidaro atvirkštinis klaidingas įspūdis. Bet atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios kremo cheminės medžiagos gali papildomai jautrinti odą saulei ir sukelti dermatitą, odos niežėjimą, bėrimą. Šių priemonių pasiūlai sparčiai augant tokių atvejų pasitaiko vis daugiau.
Dėl to renkantis kremą nuo saulės rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju, konsultuotis ir su dermatologu, ypač jei jau panaudojus kremą atsiranda bėrimų. Patarčiau kremą pirkti vaistinėje ir būtinai pasižiūrėti galiojimo datą. Kremas nuo saulės turėtų atitikti tris kategorijas: turėti apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių, būti vandeniui atsparus, pageidautina, kad neturėtų parabenų ir, jei oda jautri, būtų bekvapis. Kremo stiprumas turėtų būti 30 SPF ir daugiau, o vaikams – 50 SPF ir daugiau. Tačiau tikrai nebūtina kremo naudoti kasdien, teptis juo einant į darbą, jei gryname ore pabūnama nedaug laiko ir nekaitriu paros metu.
– Ką daryti, jei besideginant visgi saiko pristigta? Kaip nuraminti sudirgusią odą?
– Be abejo, dėl to tikrai nereikia skubėti pas gydytoją. Pirmiausia ant nudegusios vietos reikėtų dėti drėgną vėsinantį rankšluostį. Kitas žingsnis – vaistinėje įsigyti pantenolio putų ir jomis drėkinti odą. Nesiūlau užsiimti savigyda ir pasikliauti įvairiais liaudiškais receptais. Pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų susiformavus neaiškiam raudonos arba juodos spalvos dariniui ant odos, ypač tais atvejais, kai jis didėja ir paviršiuje atsiranda žaizdelė arba opa.
– Ar žmonės jau tapo atidesni odos pakitimams?
– Džiugu, kad labai daug pacientų patys kreipiasi, taip pat yra atsiunčiami šeimos gydytojų konsultacijos dėl piktybinio odos naviko. Taigi šia prasme situacija gerėja, tačiau piktybinio odos vėžio paplitimas Lietuvoje nemažėja.
– Ultravioletiniai spinduliai yra pagrindinis odos vėžio kaltininkas?
– Įrodyta, kad dažniau piktybiniu odos vėžiu serga tie asmenys, kurie saulėje praleidžia ilgesnį laiką – dėl profesinės veiklos ar laisvalaikio. Jie dažniau serga odos karcinoma, t.y. piktybiniu odos vėžiu. O melanomai (retesniam, bet piktybiškiausiam odos vėžiui) vystytis daugiau reikšmės turi ne nuolatinis saulės poveikis, bet labai stiprūs, skausmingi, net su pūslėmis nudegimai. Deja, taip „nusvilti“ itin būdinga mūsų platumų gyventojams, kai išsiilgus saulės skubama „atsigriebti“. O daugelio odos tipas šviesus, todėl neatsakingai elgiantis, atrodytų, malonios saulės vonios gali baigtis stipriais nudegimais.
– Kas dar didina riziką susirgti piktybine liga?
– Įtakos turi imunosupresinė būklė – bendras organizmo atsparumo sumažėjimas. Jis gali būti lėtinis, kurį sukelia lėtinis stresas, nuovargis. Organizmo atsparumą mažina ir kai kurios ligos, pavyzdžiui, gretutinės onkologinės ligos, gydomos chemoterapija, spinduline terapija. Įtakos tam gali turėti ir ilgą laiką vartojami antibiotikai ar kiti imunosupresiniai vaistai dėl lėtinių uždegiminių ligų. Aišku, kalbant apie piktybinį odos vėžį, ypač melanomą, genetika irgi užima savo vietą. Be to, yra keletas įgimtų sindromų, kuriems esant dažniau sergama odos karcinoma jauname amžiuje.
Tarp kitko
Melanoma serga ir jauni, ir pagyvenę žmonės, vidutinis amžius – 65 m. Sergančiųjų odos karcinoma vidutinis amžius – 70–75 m.