Birželio 21-ąją nuo pat ryto jogos mokyklos Vilniuje visus kvietė į nemokamus užsiėmimus, o nuo 17 val. prie Baltojo tilto prasidėjo šventė, skirta jogos gerbėjams. Pasak organizatorių, vienas svarbiausių renginio akcentų – medžio pozos, vadinamos vrikšasana, atlikimas visiems kartu vienu metu. Svarbu paminėti ir tai, kad drauge su Vilniumi, kaip visuomet, šią dieną minėjo ir kiti Lietuvos miestai.
Tai – ne religija, o savęs tobulinimo menas
„Džiaugiuosi, kad Lietuva jau trečią kartą švenčia Tarptautinę jogos dieną, ir tai daro su didžiule aistra. Ne mažiau svarbu ir tai, kad prie prie iniciatyvos ir Indijos kultūros skleidimo prisidėjo ir kiti šalies miestai. Džiugina tai, kad pamažu paneigiamas mitas, kad joga – tai religija, kuri ne visiems gali būti priimtina. Iš tikrųjų joga – tai senovės Indijos dovana pasauliui ir 5000 metų tobulinta atlikimo technika, kuri patvirtinta ir šiuolaikinio mokslo. Tai kelionė į save, kuri suteikia kūno ir dvasios vienybę bei kiekvienam leidžia individualiai pasiekti vis kitokių rezultatų. Joga – tai ne tik gera sveikata, nes pastaroji yra tik dalis minėtos kelionės“, – pranešime spaudai teigia Indijos ambasadorius Lietuvai ir Lenkijai Ajay Bisaria.
Šventė prie Baltojo tilto prasidėjo gongų garsais, kuriuos valdė Vyrenijus Andrijauskas, vėliau muzikinius pasirodymus pratęsė atlikėjas Jurgis Didžiulis, kuriam joga nesvetima jau daugelį metų. Pasak jo, joga – tai tobulėjimo menas, kurį kiekvienas prisitaiko pagal savas praktikas ir priimtinus būdus.
„Labai gerai, kad turime tokią dieną per metus, kai galime susitikti su daug profesionalių mokytojų ir iš jų pasimokyti. Man savotiška joga yra muzika, nes ji leidžia tobulėti pačiam, o kartu pagerinti kitų žmonių būseną. Suprantama, jog muzikos klausymasis yra vienas iš būdų atsipalaiduoti ir suvokti save, o ką praktikuoja ir moko tikrieji jogos mokytojai išgirsti yra pravartu, tad reikia naudotis proga“, – sako Jurgis Didžiulis.
Apie jogos svarbą užsimena ir rūbų dizaineris Seržas Gandžumianas, kurio gyvenime ši praktika atsirado po vienos lemtingos kelionės traukiniu, kai kūrėjas sutiko 70-metį karo veteraną.
„Mane nustebino to žmogaus žvalumas ir kūno lankstumas – kelias jogos pozas jis parodė tiesiog traukinyje. Bet labiau padarė įspūdį tai, kad, parodęs randus ir papasakojęs, kokių stiprių sužeidimų yra turėjęs, jis patikino, jog būtent joga padėjo jam atsigauti ir pagyti. Nuo tada pradėjau ja domėtis ir ne veltui: anksčiau turėjau sveikatos problemų – artritą, tačiau kasdieniai jogos pratimai padėjo jaustis geriau. Mano nuomone, joga naudinga tuo, kad padeda išsivalyti tiek kūniškai, tiek dvasiškai, nes tai – ne tik puoselėjamas fizinis lankstumas, tai ir mantros, maldos bei, žinoma, sveikos mitybos propagavimas. Geriausias to įrodymas – jau seniai nebevalgau mėsos ir nevartoju alkoholio, be to, praktikuodamas jogą, didinu ištvermę bei toleranciją“, – teigia S. Gandžumianas.
Ir terapijai, ir gydymui
„Tarptautinės jogos dienos“ organizatoriai pabrėžia, kad vienas jautriausių festivalio momentų – 17.20 val. Tą akimirką visi buvo ne tik kviečiami susipažinti su seniausia jogos tradicija – medžio asanos poza –, bet ir atlikti ją vienu metu kartu. Siekta, kad prie atliekamo medžio asanos prisijungtų kuo daugiau žmonių, ir visiškai nesvarbu, kokio amžiaus ir kurioje vietoje – ar biure, ar parke, ar namuose, ar autobuso stotelėje.
Medžio poza (vrikšasana) – tai jogos padėtis, kuri atkartoja grakščią, nejudančią medžio stovėseną. Šioje pozoje kūnas išsitempia į viršų lyg augantis medis. Pasak jogos mokytojų, ši poza gali turėti bendrąjį ir terapinį poveikį, nes stimuliuoja judesių koordinaciją, stiprina kojų ir blauzdos raumenis, šalina pėdų deformaciją, taip pat padeda koncentruoti dėmesį, atveria krūtinės ląstą bei gerina laikyseną.
Svarbu ir tai, kad ją atliekant gerinama kepenų, kasos, inkstų veikla, skatinamas virškinimas, ji naudinga ir esant žarnyno diskinezijai, gastritui, skrandžio opaligei.
Kaip pasiruošti jogai?
Kaip tinkamai atlikti jogos pratimą supažindino ir mokė jogos mokytojas Vaidas Deksnys: „Svarbu žinoti, kad šio pratimo reikėtų vengti tuo atveju, jeigu kenčiate nuo migrenos, nemigos, žemo arba aukšto kraujospūdžio (tie, kam pakilęs kraujospūdis, gali daryti šią pozą nepakeldami rankų virš galvos, bet laikydami jas suglaustas delnais priešais krūtinę), svaigsta galva“.
Kaip tinkamai atlikti medžio pozą:
1. Pirmiausia atsistokite tiesiai, rankas suglauskite prie kūno ir atsipalaiduokite.
2. Stovėkite tiesiai ir stenkitės išlaikyti pusiausvyrą ant dešinės kojos. Kairį kelią sulenkite ir pėdą su plaštaka uždėkite ant priešingos šlaunies. Kelias tuo metu turi būti nukreiptas į šoną. Galva, sprandas ir stuburas sudaro vieną tiesią liniją, nesilenkite į priekį. Kairė pėda turi būti atremta į dešinės šlaunies vidinę pusę. Dešinė koja – tiesi.
3. Susikoncentruokite į vieną tašką akių lygyje priešais save. Pėdą paleiskite ir abi plaštakas suveskite kartu priešais krūtinę (tarsi maldai). Stenkitės išlaikyti pusiausvyrą.
4. Lėtai įkvėpdami rankas suglaustais delnais tieskite virš galvos. Su kiekvienu iškvėpimu, atpalaiduokite kūną vis labiau ir labiau. Kvėpavimas ramus ir tolygus, veide švelni šypsena.
5. Stovėkite taip pusę minutės (įvaldę pratimą, pamažu laiką ilginkite iki 3 minučių), vėliau žvilgsnį nukreipkite į vieną tašką prieš save. Rankos šalia ausų, ištiestos į viršų.
6. Iškvėpdami grįžkite iš padėties lėtai nuleisdami rankas per šonus. Švelniai nuleiskite kairę koją.
7. Stovėkite tiesiai kaip pradinėje pozicijoje. Pratimą pakartokite su kita koja.