– Kiek tiesos, kad ne visada mūsų organizmas geležį pasisavina? Kaip su tuo kovoti?
– Iš tiesų, geležies pasisavinimas – labai kompleksiškas procesas. Jam reikia ne tik tobulai veikiančio virškinimo trakto, bet ir daug geležies „draugų“ – medžiagų, be kurių šis mikroelementas negali pasisavinti. Tai vitaminai C, A, D, E, B grupė, manganas, litis, cinkas ir ypač varis, kurio deficitas dabar itin dažnas. Šiuolaikinė žmogaus problema – tuščias maistas, suteikiantis tik energijos, bet nepatenkinantis pagrindinių vitaminų ir mineralų poreikio. Be to, dėl suprastėjusio virškinimo sunkiau savinasi ne tik geležis, bet ir baltymai – kritinė adekvatų transportą ir sandėliavimą užtikrinanti medžiaga.
Būtina ieškoti šių problemų ištakų, nenumoti ranka į simptomus ir su specialistų pagalba jas koreguoti. Kartais problemos pradeda spręstis elementariai išmokius žmogų tinkamai kramtyti, kartais tenka pasitelkti papildus, būna, kad reikia ir gydytojų specialistų įsikišimo. Noriu pabrėžti, kad šviežias, nerafinuotas, kokybiškas maistas, nevengiant gyvūninės kilmės produktų – yra vienas kertinių korekcijos aspektų. Be abejo, reikia nepamiršti ir tinkamo miego, fizinės apkrovos bei gebėjimo valdyti stresą. Net pats kokybiškiausias maistas ir patys brangiausi papildai neduos pilnaverčio efekto, jei žmogus eina miegoti paryčiais ir nuolat patiria stresą.