„Taip, mikroplastikas yra aktualus ir mums. Pasirodo, kad situacija daug blogesnė, nes į organizmą patekusios mikroplastiko dalelės veikia ne tik tai, kiek laiko žmogus gyvens, bet ir kaip jis jausis dabar.
Mikroplastikas kaupiasi mūsų organizme, pažeidžia DNR, kiekvieną mūsų ląstelę. O tai reiškia, kad pasikeičia mūsų organų veikla, pasikeičia imuninis atsakas ir atsiranda didelė tikimybė susirgti įvairiomis neaiškios kilmės autoimuninėmis ligomis. Mikroplastikas tragiškai keičia mikrobiotos būklę. Na ir, aišku, turi įtakos kūdikių ir vaikų vystymuisi“, – pastebi V. Kurpienė.
Situacijos, kur susiduriama su mikroplastiku
Mikroplastiko galima įkvėpti, gauti per odą, jo yra ir maiste: druskoje, cukruje, žuvyse, aluje. Pasak dietistės, aluje vidutiniškai yra nuo 20 iki 80 kartų daugiau mikroplastiko nei vandenyje iš plastikinio buteliuko.