Mitybos ir kenksmingų įpročių liga
Apie penktadalį Santaros klinikų gydytojo gastroenterologo Benedikto Kurlinkaus pacientų į jį kreipiasi dėl nekontroliuojamo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimo į stemplę. Paprastai šis procesas laikomas normaliu ir gali pasikartoti kelis kartus per dieną po valgio, tačiau, kai į stemplę grįžtančių sulčių kiekis viršija normą, laikoma, kad pacientas susirgo GERL gastroezofaginio refliukso liga. Kaip tik ji paprastai ir vadinama refliuksu.
„Bulimikams iš tiesų yra didelė tikimybė susirgti refliuksu, – sako B. Kurlinkus, nes vėmimo epizodai sudirgina virškinamąjį traktą. Nuo to gali išsivystyti polinkis į GERL.“ Tad bulimija gali būti vienu provokuojančių veiksnių. Kitais gastroenterologas įvardija mitybą, antsvorį (ar dar blogiau – nutukimą) ir kenksmingus įpročius, tokius kaip polinkį į alkoholį ar kavą.
„Tikrasis refliuksas, deja, neišgydomas, – pasakoja gydytojas gastroenterologas Benediktas Kurlinkus, – jį galima tik sukontroliuoti pakeitus gyvenimo būdą: atsisakius žalingų įpročių, normalizavus kūno masės indeksą ir pašalinus provokuojančius veiksnius.“ Situacijos stabilizuoti tokiais pokyčiais nepavykus, skiriamas medikamentinis gydymas.
„Raudonosios vėliavos“
Kada metas skambinti pavojaus varpais? B. Kurlinkus išvardija kelis ženklus. „Vienas jų, – sako jis, – tai mažėjanti kūno masė. Ir tai ne tuomet, kai pacientas riboja mitybą siekdamas normalizuoti svorį, o tuomet, kai šis krinta pats, nepaaiškinamai.“
Antrasis ženklas – tamsios, net juodos išmatos. „Išmatos tamsėja ir naudojant geležies preparatus ar užvalgius burokėlių, – pasakoja B. Kurlinkus, – tačiau pavojaus ženklas yra labai juodos ir itin dvokios išmatos. Jos rodo, kad virškinimo traktas kraujuoja. Pastebėjus rekomenduotina atlikti tyrimus, o kartais net iškart verta kreiptis greitosios pagalbos.“
Trečiasis gastroenterologo minimas ženklas panašus į antrąjį: tai vėmimas ypač tamsiu, juodu skrandžio turiniu. „Juoda spalva – tai kraujavimo ženklas. Uždelsęs kreiptis į specialistus, ligonis gali tiesiog nukraujuoti“, – perspėja gydytojas. O nepaaiškinamai mažėjantis svoris, anot jo, gali būti ne tik refliukso, bet ir kai ko dar rimtesnio – piktybinės ligos ar net auglio – požymiu. Tokiu atveju laikas taip pat svarbus, kol liga netapo uždelsta ir gydymo galimybių pasirinkimas yra didesnis.
Kol nevėlu, verta išvengti
Prakalbus apie žarnyno sutrikimus, pirmąja profilaktikos priemone gydytojai mini mitybos korekcijas, antrąja – stabilų režimą, ir trečiąja – fizinį krūvį. „Sykį atsiradęs polinkis į refliuksą išlieka visada, – primena B.Kurlinkus, – todėl gyvenimo būdo korekcijos neišvengiamos. Pacientams paruošėme atmintinę, kurioje išvardyta, ko jiems teks nuo šiol atsisakyti.“
Kategorišką „ne“ refliuksiniam ligoniui teks tarti putojantiems ir alkoholiniams gėrimams, citrusinių vaisių sultims ir patiems vaisiams, juodai kavai, sviestui, taukams, majonezui, skrudintai, keptai, rūkytai, konservuotai mėsai, riebesnei ar marinuotai žuviai, žuvies konservams, kalmarams, midijoms, aštriems ir fermentiniams sūriams, nenugriebtam pienui, grietinėlei, riebiai grietinei, šviežiai duonai, šokoladui, pipirmėtei, konditerijos gaminiams su įdaru, bulvių traškučiams, česnakams, svogūnams, pomidorams, pipirams, pupelėms, kopūstams, agurkams, raugintoms ir marinuotoms daržovėms bei keptoms bulvėms.
GERL komplikacijos:
- obstrukcinis bronchitas,
- lėtinis laringitas,
- dantų emalio pažeidimas,
- stemplės vėžys (Bareto stemplė, kai pakinta stemplės epitelis).