Uogų arbatos
Esant vėsiam, darganotam orui „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė pirmiausia patarė nepamiršti vartoti daug šiltų skysčių, sušildančių arbatų. Šios paprastai yra aštresnio skonio, mat joms pagardinti naudojami įvairūs prieskoniai. Vienas rekomenduojamų ingredientų – šaltojo sezonu karaliumi vadinamas imbieras.
„Tokią arbatą galima pagardinti ir trupučiu cinamono, įdėti medaus. Tai – puikus gėrimas ir peršalimo profilaktikai“, – sakė ji.
Pašnekovė priminė ir nuo seno žinomas vadinamąsias arbatas-uogienes.
„Įvairiausios uogos – serbentai, aronijos, šaltalankiai, spanguolės, – kurių užsišaldėte dar vasarą ar rudenį, taip pat puikiai tiks arbatoms jas užplikius šiltu, bet ne verdančiu vandeniu. Taip kartu papildysite ir taip šiuo metu reikalingo vitamino C atsargas. Galima iš uogų susiplakti kokteilį, įsidėti medaus, žiupsnelį cinamono įsidėti, nepamaišys ir ciberžolė. Puikios arbatos galima pasigaminti ir iš džiovintų obuolių. Jei turite galimybę dar krimsti savo sode išsiaugintus obuolius, tačiau nesukramtote žievelių, jas susidžiovinus irgi galima turėti naudingos arbatos“, – vardijo žolininkė ir pridūrė, kad arbatos, kaip ir vanduo, turėtų būti geriamos prieš valgant arba tarp valgių.
Prieskonių arsenalas
Šildomąjį poveikį turinčių prieskonių D.Kunčienė ragino nepamiršti ir įvairiems patiekalams pagardinti. „Pirmiausia tai – lietuviškasis krienas, garstyčios, jau minėtas imbieras, gvazdikėliai, kardamonas. Pavyzdžiui, iš krieno galima pasigaminti įvairių skanių padažų, ir aštresnių, ir švelnesnių, jie puikia tiks prie sunkiau virškinamo maisto. Galima atrasti įvairių receptų. Puikiai tinka krieno padažas su keptais obuoliais. Juose esantys pektinai pašvelnina krieno poveikį, taip jis nedirgins gleivinės, padės pašalinti gleivių perteklių“, – patarė sveikuolė.
Šildomuoju poveikiu taip pat pasižymi anyžiai, bazilikai, aitriosios paprikos, česnakai, muskato riešutai, kmynai, kalendra, krapai, lauro lapai, mairūnai.
Šildo rauginti produktai
Pašnekovė pabrėžė, kad pagrindinė taisyklė – šaltuoju metu nevartoti termiškai neapdorotų, šaldančių daržovių.
„Natūraliai pajaučiame, kaip žiemą labiau norisi sriubų, šiupinių, troškinių. Pavyzdžiui, žali agurkai šaldo. Jei tam tikrais produktais atvėsinsime kasą, blužnį, kils ir kitų sveikatos problemų, – pastebėjo ji. – Tiesa, „ant bangos“ dabar esantys rauginti produktai turi organizmą šildantį poveikį. Raugti galima praktiškai visas daržoves – kopūstus, agurkus, moliūgą, tą patį krieną, kalafiorus, morkas, žirnius, net obuolius. Aišku, visur svarbiausia neperlenkti lazdos ir pasidaryti taip, kad būtų skanu. Valgymas pirmiausia susijęs su emocijomis, tad svarbu tinkamai nusiteikti, valgyti ramybėje. Neretai ir geriausią maistą sugadiname liūdesiu, pavydu.“
Kai spaudžia šaltukas, D.Kunčienė patarė nepamiršti saikingai vartoti ir „gerųjų“ riebalų. „Daug metų vartoju lydytą sviestą ghi, jis puikiai sušildo. Taip pat į troškinius, sriubą išsispaudžiu keletą lašelių aliejaus – kanapių arba linų“, – sakė ji.
Verta žinoti
Sušilti ir pagerinti kraujotaką padės:
- Juodieji pipirai, pasižymintys ir antioksidacinėmis ir antiseptinėmis savybėmis;
- kardamonas, lengvinantis atsikosėjimą ir taip padedantis atverti kvėpavimo takus;
- Uoginė paprika, kurioje gausu vitamino C, jis padeda atsikratyti drebulio, kosulio ir nosies užsikišimo;
- Krienai, taip pat veikiantys antiseptiškai ir kaip stiprus dekongestantas, padedantis atlaisvinti užsikimšusius kvėpavimo takus.
- Tamsiai oranžinės daržovės, pavyzdžiui, saldžiosios bulvės, moliūgai ir morkos yra imunitetą stiprinančio beta-karoteno bei šilumą teikiančio oranžinio spindulio šaltinis.
- Šildančiomis savybėmis pasižymi gražgarstė, garstyčia, rėžiukas. Šių augalų sėklos ir sviestas yra puikūs šildančių ir šilumą išsaugančių patiekalų priedas.
- Kaitinamąjį poveikį turi svogūnai.
- Kūną sušildys ir grikiai.