Skaudžiausiai ji kirto per energetiką ir žaliavų tiekimą, beveik suparalyžavusi respublikos įmones.
Balandžio 18-osios vakare rusai nutraukė naftos tiekimą Mažeikių naftos perdirbimo įmonei. Su turimu jos kiekiu pilnu pajėgumu įmonė dirbs 3-4 paras. Tuoj Lietuvos naftos produktų tiekimo įmonės gavo nurodymus. Tarkim, tą pačią balandžio 19-osios naktį Kauną pasiekė telegrama riboti kuro pardavimą privačių automobilių savininkams – nuo tos datos mieste kurį laiką buvo parduodama tik po 10 litrų, vėliau po 30. Sprendimai ir kuro limitai miestuose ir įvairiu blokados metu įvairavo.
Į tai vairuotojai sureagavo labai jautriai. Prieš blokadą Vilniaus Karoliniškių degalinės rezervuarai buvo užpildyti iki viršaus, bet kitą, 1-ąją blokados dieną, jie jau buvo tušti – 30 tonų A-92 ir 20 tonų A-76 neliko nė lašo. Tačiau vairuotojai eilėse stoviniavo ramūs, nesistumdė, netgi buvo pastebimas neregėtas džentelmeniškumas. Toje pat Karoliniškių degalinėje vairuotojai pylėsi į bakus kiek tik telpa, net su kaupu. Kai benzinas pradėdavo šniokšti per viršų, žarna vyrai mikliai permesdavo į kito automobilio baką: „Greičiau imkite, jums dar liko penki litrai“. Kuro ribojimai tuoj bus įvesti ir Vilniuje. Džentelmeniškumas Lietuvoje gyvavo neilgai – pliūpterėjo kivirčai ir pykčiai. Milicijai ne kartą tekdavo važiuoti „gesinti“ konfliktų tarp degalinės darbuotojų ir jų klientų, tramdyti įsismarkavusių vyrų, ne juokais susirėmusių dėl eilės prie kuro.
