Genijus, kuris kentėjo: kodėl V. van Gogas nusipjovė ausį?

Vienišas meno genijus, žmogus, kuris išdrįso nusipjauti sau ausį. Taip dažnai yra vadinamas olandų tapytojas Vincentas van Gogas.

Be savo itin dramatiško gyvenimo Vincentas van Gogas yra žinomas paveikslais, kuriuose atsispindi menininko išgyvenimai bei gyvenime patirtos traumos.

Kodėl Vincentas van Gogas tapė savo portretus?

Vincentas van Gogas gimė 1853 m., Nyderlanduose, tuomet pasaulyje dar nebuvo interneto, o apie telefonus ir asmenukes juose niekas negalvojo ir net negalėjo pasvajoti. Tačiau žmonės rado kitų būdų, kaip įamžinti save. Ne tik įamžinti, bet ir išmokti tapyti. Vienas iš tokių žmonių buvo Vincentas van Gogas, kuris pradėjo tapyti savo portretus.

Nuo 1886 iki 1889 menininkas nutapė apie 30 įvairiausių savo portretų, kuriuose atsispindėjo įvairios jo nuotaikos, tiesa, dažniausiai melancholiškos ir liūdnos. Vincentas van Gogas save tapė ne tik dėl to, kad norėjo išmokti tapyti, bet ir todėl, kad gyveno labai skurdžiai ir modeliams pinigų tiesiog neturėjo.

Tapydamas save Vincentas van Gogas naudojo introspekcijos (savistabos) metodą, kuris leido gilintis į savo vidinį pasaulį, stebėti savo mintis, nuotaikas ir jausmus.

Jei pažvelgsime į šiuos tris Vincento van Gogo paveikslus – autoportretus, nutapytus 1886–1889 m., matysime, jog juose atsispindi vis kitokios menininko nuotaikos.

I paveikslas: nerimas ir maniakinė depresija

Vincentas van Gogas sirgo depresija, jį dažnai kankino nerimas, kentė nuo bipolinio sutrikimo, dar kitaip vadinamos maniakinės depresijos.

Bipolinis sutrikimas pasireiškia staigia nuotaikų kaita: vieną akimirką žmogų gali kamuoti liūdesys, pyktis, nerimas ir kitos negatyvios emocijos, o po kurio laiko jis gali pradėti jaustis pakylėtai, džiugiai, pozityviai. Polinkis į melancholiją išryškėja ne tik iš Vincento van Gogo paveikslų, bet ir iš jo susirašinėjimo laiškais su broliu Teo.

Viename savo laiške broliui jis rašė: „Aš esu piktas ant savęs dėl to, kad negaliu daryti tai, ką noriu ir privalau daryti. Jaučiuosi tarsi žmogus, kuriam surištos rankos ir kojos ir jis guli giliai dugne, beviltiškas, vienas pats su savimi.“

II paveikslas: šviesios spalvos gyvenant Arlyje

1888 m. Vincentas van Gogas apsigyvena pietų Prancūzijos miestelyje. Septyniasdešimt praleistų dienų Arlyje iki jo mirties menininkui buvo bene pačios produktyviausios per visą jo gyvenimą.

Per tą laiką Vincentas van Gogas nutapė apie 80 paveikslų, parašė daugybę laiškų – broliui, draugams, šeimai, bendravo su savo gydytoju Polu Gašė, kuris buvo ne tik jo sveikatos stebėtojas, bet ir labai geras draugas. Būtent jo patariamas menininkas ištrūko iš Paryžiaus ir atsidūrė Arlyje.

Antrasis paveikslas ir yra nutapytas Arlyje. Jame vyrauja šviesios spalvos, kuriomis menininkas pradėjo tapyti būtent gyvendamas Arlyje. Miestelio aplinka į jo gyvenimą ir tapybą įnešė šviesių spalvų, tačiau viskas truko neilgai...

III paveikslas: kodėl Vincentas van Gogas nusipjovė ausį?

Yra kelios versijos, kodėl Vincentas van Gogas 1888 m. neteko savo ausies, tiksliau – tik jos lazgelio gabaliuko.

Viena iš versijų teigia, jog menininką buvo apėmęs pamišimo priepuolis. Kita versija teigia, kad Vincentui van Gogui ausį nupjovė jo draugas, menininkas Paulas Gogenas ir ausies skausmas Vincentui van Gogui buvo niekai, palyginus su draugo išdavyste.

Trečiame paveiksle Vincentas van Gogas save pavaizdavo su apibintuota ausimi, prislėgtą ir nelaimingą. Po šio įvykio jis gydėsi Saint – Remy ligoninėje, tačiau psichinė Van Gogo būklė negerėjo.

1890 m. Vincentas van Gogas pasitraukė iš gyvenimo. Pasaulis neteko menininko, kuris kentė psichikos sutrikimus, tačiau sugebėjo visuomenei padovanoti nuostabių meno kūrinių.

Ar žinote, ką reiškia medicinos terminas „Van Gogo sindromas“?

Vincento van Gogo ausies nusipjovimas skamba iki šių dienų: medicinoje yra terminas „Van Gogo sindromas“. Šis terminas yra naudojamas tuomet, kai norima apibūdinti žmogų, kuris susižeidė pats save, reiškia „žmogus operuojasi pats“.