Dalijamės ištrauka iš Yuval Noah Harari knygos „21 pamoka XXI amžiui“ (leidykla „Kitos knygos“)
Europoje būtumėte radę feodalines kunigaikštystes, besivaržančias su nepriklausomais miestais-valstybėmis ir mažytėmis teokratinėmis šalimis. Islamo pasaulis turėjo savo kalifatą, kuris pretendavo į visuotinę valdžią, tačiau taip pat eksperimentavo su karalystėmis, sultonatais ir emyratais. Kinijos imperijos laikė save vieninteliais teisėtais politiniais vienetais, nors šiaurėje ir vakaruose smagiai viena prieš kitą kariavo genčių konfederacijos. Indijoje ir Pietryčių Azijoje tarpo ištisas režimų kaleidoskopas, o valdymo formos Amerikoje, Afrikoje ir Australazijoje įvairavo nuo smulkių medžiotojų ir rankiotojų bandų iki plačiai išsidriekusių imperijų. Nekeista, kad net kaimyninės žmonių grupės nesutardavo dėl bendrų diplomatinių procedūrų, jau nekalbant apie tarptautinius įstatymus. Kiekviena visuomenė turėjo savitą politinę paradigmą ir jai buvo sudėtinga suprasti ir gerbti svetimas politines sampratas.
