Kaip gimė Kauno „monstras“, paskandinęs ne vieną kaimą: idėja kilo net ne sovietams

Atrodo, jog 2014 m. pervadinti Kauno hidroelektrinę (HE) A. Brazausko vardu buvo nereikšminga ir nieko neįtakojanti smulkmena. Ne smulkmena. Dabar tūlas lietuvis, perskaitęs jos pavadinimą, šventai tiki, jog buvęs amžinatilsi prezidentas ją statė. Niekas nė nesigilina ar tai buvo jo idėja, ar jis iniciavo statybas ar jis vadovavo kokiems nors darbams. Eilinis pilietis nė neabejoja, jog Kauno HE – jo nuopelnas. A. Brazauskas nei iš šio nei iš to tampa tautos didžiavyriu, nors Kauno HE statyba buvo sumanyta dar tarpukariu, o kai ją sovietmečiu, 1955 m. pradėjo statyti, prezidentas vis dar tebestudentavo. Į tas statybas koją jis įkėlė tik po trejų metų, 1958-aisiais kaip statybos priežiūros specialistas. Ir tik tiek.

Ir štai atėjo 2024-ieji, kai smulkmenos tampa tvirtais politikų argumentais. Kauno meras V. Matijošaitis užsimojo Kaune pastatyti A. Brazauskui paminklą ir jo vienas argumentų, jog kauniečiai turėtų jį prisiminti kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių, kurio vienas ryškiausių pasiekimų – Kauno HE. Esą tik jo dėka ji tvirtai stovinti ir belikę tik įrengti šliuzą laivybai, kad kelias Nemunu būtų vientisas. Jei taip ir nutiks, jei ateityje visgi tie šliuzai bus pastatyti, laurai atiteks V. Matijošaičiui, kaip idėjos autoriui. Kada nors kokie nors kiti politikai sumanys jam pastatyti paminklą, nes tas meras buvęs toks gudrus, jog sugalvojęs atgaivinti Nemuną. Smulkmena po smulkmenos ir istorija bus pakoreguota.

O juk iš tiesų viskas prasidėjo dar 1929-ais metais, kai inžinierius Jonas Smilgevičius Lietuvos vyriausybei parašė 12 lapų raštą, kuriame teigė, kad viena krašto atsilikimo priežasčių – menkas Lietuvos elektrifikavimas. Nors 1931 m. veikė 120 šiluminių elektros stočių, per metus sugeneruojančių tik apie 30 mln. kilovatvalandžių, Lietuva skendėjo žibalinių lempų prieblandoje, be jokių elektros tinklų. Elektrinės buvo senos, primityvios ir neretai kėlė pavojų aptarnaujančio personalo gyvybei. Visokių koncesininkų tiekiamos elektros energijos kaina buvo aukšta – 1-1.5 lito už kilovatvalandę ir netenkino pavienių vartotojų, bei trukdė pramonės plėtrai.