Pagarsėjo savo skurdu
Ann Moore gimė 1761 metais Roslistone, Derbišyre. Jos tėvas buvo padienis darbininkas, o motina – pribuvėja. 1788-aisiais, kai A. Moore buvo 27 metai, ji apgaule privertė vieną ūkio tarną, vardu Jamesas Moore`as, ją vesti – Ann pareiškė, jog laukiasi jo vaiko. Kai J. Moore`as sužinojo, jog buvo apgautas, jis savo žmoną paliko. Po išsiskyrimo Ann išėjo dirbti namų tvarkytoja pas vieną našliu likusį ūkininką Astone, netoli Tatberio, ir nuo jo susilaukė dviejų nesantuokinių vaikų. Apie 1800 metus Ann paliko Astoną ir išvyko į Tatberį, kur įsidarbino medvilnės apdirbimo ceche. Vienu metu ji buvo tokia neturtinga, kad buvo priversta išgyventi su minimaliu maisto kiekiu, reikalingu gyvybei palaikyti, rašo amusingplanet.com.
Ann Moore vietos bendruomenėje pagarsėjo savo skurdu. Tatberio gyventojai stebėjosi sužinoję, kiek mažai maisto ji suvalgo, o pati Ann tvirtino, jog išgyveno kelis ilgus pasninkavimo periodus. Jos pačios teigimu, 1807 metų kovą ją pradėjo kankinti pilvo spazmai ir isterijos priepuoliai, ir ji vis dažniau negalėdavo pakilti iš lovos. Atėjus 1807 metų gegužei, ji visiškai nebegalėjo nieko valgyti. Buvo skelbiama, kad moteris bandė praryti gabalėlį sausainio, bet jai prasidėjo stiprūs skausmai, ir ji pradėjo vemti krauju. Paskutinis maistas, kurį ji paėmė į burną, buvo kelios juodųjų serbentų uogos, kurias ji suvalgė 1807 metų liepos 17 dieną. Tų pačių metų rugpjūtį ji pamažu sumažino ir skysčių kiekį.
Ann pasakojo žmonėms, kad pirmą kartą ji prarado apetitą, nes išplovė paklodes vyrui, turinčiam sunkių opų. Ji ne visada galėjo pamaitinti save ar savo vaikus, todėl prašė Dievo, kad ji panaikintų maisto poreikį. Ir jis tai neva padarė. Tačiau ji taip pat tvirtino, kad pamažu prarado norą valgyti.