Pristatyti pašnekovę trumpai neišeis – Jūratei Armonienei veiklų nestinga. Ji yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, mokslų daktarė, Jono Basanavičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė, lengvosios atletikos trenerė. 2008 ir 2017 metais buvo nominuota į Lietuvos geriausių mokytojų penketuką. Dirba su jaunimu, moko sveikos gyvensenos, judesio kultūros pagrindų. Nuo jaunystės Jūratė ir pati intensyviai sportavo. Buvo vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė, sporto meistrė, daugkartinė Lietuvos čempionė.
Iššūkiai prasideda
„Dar prieš penkerius metus aktyviai bėgiojau įvairiuose masiniuose bėgimuose, maratone bėgau 5 km. Deja, gavus traumą, per kurią plyšo kairiojo kelio meniskas, bėgimą teko keisti ėjimu. Pradžia buvo sunki, kadangi taisyklingai eiti buvo žymiai nepatogiau nei bėgti. Eiti paskatino sūnus Justinas, kuris yra pianistas ir be galo mėgsta vaikščioti ilgus atstumus. Pradžioje prašydavau jo taip greitai nelėkti, o dabar pati esu stabdoma, kad per sparčiai einu. Prieš dvejus metus atsisiunčiau programėlę #walk15, bet jos skelbiamuose iššūkiuose mažai dalyvaudavau“, – pasakoja J. Armonienė.
Moteris prisimena, kad „didysis vaikščiojimas“ prasidėjo paskelbus karantiną, kai mokymas universitete ir gimnazijoje tapo nuotolinis. Atsiradęs #walk15 naminių žingsnių iššūkis paskatino aktyviau praleisti dienas, nes darbas kompiuteriu varė iš proto, sunku buvo nusėdėti vietoje, o nuolatinis šaldytuvo durelių varstymas nieko gero nežadėjo.
„Į šį iššūkį užsiregistravau 226 numeriu, o baigiau jį būdama antroje vietoje, surinkusi beveik 2 milijonus žingsnių“, – prisimena pašnekovė ir sako tuo neapsiribojusi. Netrukus ji užregistravo dalyvauti mokyklų iššūkyje ir J.Basanavičiaus gimnaziją, kuri iš 262 vietos greit pakilo iki 15–tos, tuo pat metu dalyvavo ir universitetų ėjimo varžybose.
Kaip surenkami milijonai
Pradėti vaikščioti ilgus atstumus pirmiausia reikia nusiteikimo, patogios avalynės, ištvermės, jėgos bei bendro fizinio pasirengimo, sako specialistai.
„Gyvenu šalia Vingio parko, todėl pradžioje vaikščiojau sau iki skausmo žinomais takais, ten sutikdavau visą Lietuvos ėjikų bei bėgikų elitą. Mano dienos žingsnių rekordas yra 87 tūkstančiai, o kasdienėje trasoje Vingio parke daugiausiai esu praėjusi 7 ratus, kurių vieno ilgis yra apie 5km.
Vaikščiodama stengiuosi rinktis skirtingus maršrutus, bet supratau, kad Vilnius tikrai nėra didelis miestas. Vieną dieną norėjau nueiti kuo didesnį atstumą, tad pasivaikščiojau tokiu maršrutu: nuo S.Konarskio gatvės paupiu ėjau iki Žirmūnų, Šilo, Kareivių g. tilto, grįžau pro Licėjų, Akropolį, Žvėryną, Vingio parką. Atrodo, kad tai labai ilgas kelias, bet susidarė tik 27 km.“, – pasakoja J. Armonienė.
Vasarą moteris daug laiko praleido Lietuvos pajūryje ir ten fiksavo naujus asmeninius rekordus. Vien ko vertas nueitas maršrutas Klaipėda – Juodkrantė – Pervalka – Nida. Aplankyta Preilos kopa, Parnidžio kopa, Raganų kalnas Juodkrantėje.
„Kuo toliau, tuo apetitas eiti tolimas distancijas augo, automobiliu beveik nesinaudojau, o kai surinkau pirmąjį milijoną žingsnių, labai džiaugiausi tapusi milijoniere“, – šypsosi pašnekovė ir išduoda, kad nuo kovo 16 dienos iki rugsėjo jau yra nuėjusi daugiau nei 11 milijonų žingsnių.
Kaip rasti laiko tokiems ilgiems pasivaikščiojimams? J. Armonienė prisipažįsta esanti vyturys, todėl jau 6 val. ryto išeinanti į trasą. Dažną dieną ji dar iki 11 val. jau būna nuėjusi 35–40 tūkstančių žingsnių. Beje, per šį laikotarpį jai teko pakeisti net 6 poras sportinių batelių, kadangi viena pora tinkama vaikščioti 600–800 km.
Džiugina poveikis kūnui ir dvasiai
Paklausta, kaip kūnas reaguoja į tokias apkrovas, moteris šypteli: „Tik praėjus 2 mėnesiams pastebėjau nežymų svorio kritimą, kas mane labai džiugino, sumažėjo kraujospūdis. Tiesa, kartino metu buvo sunku atgauti jėgas, kadangi nedirbo pirtys, kuriose iki karantino lankydavausi 3 kartus per savaitę. Tad tekdavo namų sąlygomis atlikinėti karšto-šalto vandens procedūras. Po rytinio ėjimo grūdinausi kontrastiniu dušu, teko koreguoti mitybą, pradėjau daugiau vartoti daržovių, pamėgau košes.“
Jūratė džiaugiasi, kad naujai atrastas hobis per trumpą laiką padėjo beveik pasiekti sveiko žmogaus kodą – 035140530, kuriame 0 reiškia įsipareigojimą nerūkyti. 3 – bent tris kartus per savaitę turime būti fiziškai aktyvūs. 5 – tiek kartų per dieną reikia valgyti vaisių ir daržovių. 140 – atsitiktinio matavimo metu kraujospūdis turi neviršyti šio skaičiaus. 5 – bendrojo cholesterolio koncentracija nevalgius neturi viršyti šio skaičiaus, 3 – tiek negali viršyti blogasis cholesterolis ir, galiausiai, 0 – reikia stengtis pagal savo amžiaus grupę tilpti į normalų kūno svorį ir neturėti cukrinio diabeto. Šie 7 skaičiai įprasmina visą mūsų siekiamybę, kaip turime elgtis, kad būtume sveiki.
Ne ką mažiau nei nauda organizmui ir naujas milijonierės titulas moterį džiugina atrastas naujas gyvenimo būdas, padedantis patirti judėjimo džiaugsmą, iš naujo atrasti gamtos grožį ir skatinantis aktyvia veikla dalintis su kitais.