Neįtikėtina olimpinių medalių istorija: kada pradėti dalinti, iš ko padaryti ir kokia jų tikroji piniginė vertė?

Iš viso šių metų olimpinėse žaidynėse buvo išdalinta 328 aukso medaliai. Jei kiekvienas jų būtų pagamintas iš gryno aukso, kaip kad buvo paskutinį kartą 1912 metais, tai organizatoriams atsieitų nemenką sumą pinigų, o jei tiksliau daugiau nei 10 milijonų eurų, o aukso tam reikėtų daugiau nei 135 kilogramų. Vieno gryno aukso medalio piniginė vertė būtų daugiau nei 32 tūkst. eurų. Būtent dėl to auksiniai medaliai nėra auksiniai. Iš ko jie yra pagaminti ir kokia jų kilmės istorija, papasakojo Lietuvos sporto muziejaus muziejininkas Alvydas Žukauskas.

Tikroji vertė

Anot pašnekovo, olimpiniai medaliai yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje – sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. „Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925–1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso). Kitaip tariant, aukso medalių sudėtį bent 92,5 procento sudaro sidabras“, – pasakojo muziejininkas.

Jei vertinsime tik piniginę medalio vertę, šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse įteikiamų aukso medalių grynoji vertė buvo kiek daugiau nei 860 eurų. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei sidabro medalio. Anot šaltinių, bronzos medalis yra vertas vos kiek mažiau nei 4 eurų.