1884–1885 m. tarnaičių žudiku pramintas nusikaltėlis nužudė ir sužalojo septynias jaunas moteris Teksaso valstijos mieste Ostine (JAV). Jis buvo ne tik vienas iš pirmųjų žudikų maniakų Amerikos istorijoje, bet ir vienas iš pačių žiauriausių, rašoma historicmysteries.com.
Kaip žudikas gavo pravardę
Terminą „žudikas maniakas“ pirmą kartą pavartojo tik praėjus 75 metams po Ostino žudynių. Vis tik policija greitai suprato, kad juodaodes tarnaites žudo tas pats asmuo.
Tarnaičių žudiko pravardę jam davė garsus rašytojas O. Henry. Laiške bičiuliui jis rašė, kad Teksasas nuobodus, „čia nieko įdomaus nevyksta, išskyrus tarnaičių žudiko išpuolius, kurie pagyvina vienodas naktis“. Kai apie laišką sužinojo daugiau žmonių, nusikaltėliui prilipo tarnaičių žudiko pravardė, nors jis žudė ne vien tarnaites.
Kaip atrodė Ostinas prieš žudynių bangą
1884 m. Ostinas virto šurmuliuojančiu Teksaso valstijos miestu su sparčiai besiplečiančia populiacija. Vos prieš du dešimtmečius čia gyveno vos 5 000 galvijų augintojų, o paskui dėl įvairių rekonstrukcijų projektų JAV pilietinio karo išvakarėse Ostinas tapo vienu populiariausių Amerikos miestų.
Vietiniai gyventojai vadino savo miestą Vakarų Atėnais. Mieste buvo palankios sąlygos studentams ir darbininkams – net trys koledžai, didėjantis skaičius gamyklų, restoranų ir įvairių įstaigų.
Nusikaltėlių nedaug, o ir tuos pačius policija greitai sučiupdavo. Tačiau 1884 m. gruodžio 30 d. viskas pasikeitė. Baiminantis žudiko siaubūno, mieste įvedė komendanto valandą, barai užsidarydavo vidurnaktį, kiekviename miesto kelyje budėjo policija, kurios pajėgų trigubai padaugėjo.
Tarnaičių žudiko aukos
Mollie Smith
Mollie Smith buvo 25 m. juodaodė, ji kartu su savo vyru Walteriu Spenceriu gamino valgį ir tvarkė namus vienai turtingai šeimai. Sutuoktiniai gyveno savo šeimininkų name West Pecan gatvėje.
Tą gruodžio pabaigos naktį Walteris pabudo šaukdamas iš skausmo – pažvelgęs į veidrodį, pamatė savo perrėžtą veidą ir iš žaizdos plūstantį kraują. Apsidairęs jis pamatė, kad kažkas sujaukė jų miegamąjį, o kraujo pėdsakas vedė į kitą jų priestato kambarį.
Ten jis rado negyvą Molly – žudikas subadė jai veidą, krūtinę, rankas ir kojas. Apieškoje Mollie ir Walterio kambarį, policininkai rado kruviną kirvį.
Eliza Shelly
Pusę metų apie žudiką nieko nesigirdėjo. Iki 1884 gegužės 6 d. – tada vienas politikas rado negyvą savo juodaodę tarnaitę namelyje (stovinčiame prie pagrindinio namo), kuriame ji gyveno su trimis vaikais.
Žmogžudystė buvo identiška pirmajai, tik dar žiauresnė. Užpuolikas su tokia jėga kirto Elizai, kad perskėlė jos galvą perpus. Visi moters patalai buvo permirkę krauju, taigi piršosi išvada, kad ją užpuolė miegančią. Paskui žudikas ištempė kūną iš lovos ant žemės.
Moters aštuonerių metų sūnus sakė, kad vidurnaktį matė į namelį įeinantį vyrą. Bet po to jis užmigo ir išmiegojo iki pat ryto.
Irene Cross
Po dviejų savaičių nusikaltėlis labai panašiai nužudė trečią moterį – tarnaite dirbusią juodaodę Irene Cross. Ir šią moterį užpuolė miegančią, tik žudymo įrankis šį kartą buvo ne kirvis, o peilis.
Į nusikaltimo vietą atvykę policininkai dar spėjo pakalbėti su Irene, deja, nuo žaizdų ji greitai mirė. Žudikas taip stipriai supjaustė jai rankas, kad jos praktiškai buvo atkirstos nuo kūno. Negana to, jis praktiškai nupjovė jai skalpą, ir ant galvos žiojėjo didžiulė žaizda.
Rebecca Ramey
Rugpjūtį žudikas grįžo ir užpuolė dar vieną tarnaitę – Rebecca Ramey. Rebeccos jis nenužudė, o visą savo žiaurumą nukreipė į jos 11 m. dukterį Mary.
Jis ištempė mergaitę į lauką, išžagino ir persmeigė galvą ties ausimis metaliniu virbu. Mary dar buvo gyva, bet po kelių valandų mirė nuo žaidų.
Gracie Vance ir Orange Washinton
Toliau maniakas ėmė žudyti po kelias aukas. Gracie Vance su vyru Orange Washingtonu gyveno ir dirbo vieno advokato namuose. Rugsėjo 26-osios paryčiais Vance pabudo ir išvydo priešais save nepažįstamą vyrą. Ji ėmė šaukti, nubudęs sutuoktinis puolė ją ginti, bet gavęs per galvą su kirviu, krito be sąmonės.
Prieš ateidamas į Vance miegamąjį, užpuolikas buvo išžaginęs ir trenkęs kirviu dviem tame pačiame namelyje gyvenusioms tarnaitėms. Vance jis galiausiai ištempė į kiemą ir mirtinai uždaužė plyta. Namelyje jis paliko savo kirvį.
Po užpuolimo likusi gyva tarnaitė Lucina Boddy pasakojo keistų dalykų. Ji sakė, kad nužudęs Vance, žudikas sušuko: „Nežiūrėk į mane!“ Negyva Vance rankoje gniaužė auksinį laikrodį, kuris nepriklausė niekam iš namiškių.
Orange Washingtonas mirė kitą dieną. Policija nustatė, kad žudikas įlipo į namelį pro langą.
Susan Hancock
Kitas tarnaičių žudiko nusikaltimas priminė būsimo Jacko pjaustytojo stilių. Iki šiol visos aukos buvo juodaodės, visas užpuolė miegančias. 11 m. Mary Ramey ir tarnaitės vyras Orange Washingtonas, regis, buvo neplanuotos išimtys.
1885 m. gruodžio 24 d. žudikas nužudė pirmą baltąją moterį – Susan Hancock, laikytą viena rafinuočiausių Ostino damų.
Sutuoktinis miegojo kitame kambaryje, o Susan žudikas ištempė iš lovos ir nuvilko į sodą. Ten ją rado policija – galvoje styrojo metalinis strypas, o pati galva buvo perkirsta perpus.
Eula Phillips
Nepraėjus nė valandai po Susan mirties, visiškai kitoje miesto dalyje antra baltąja žudiko auka tapo Eula Phillips. Moterį suknežinta galva rado alėjoje viename iš prabangiausių Ostino rajonų.
Įdomu tai, kad žudikas buvo prislėgęs auką sunkiomis kaladėmis – veikiausiai tam, kad nejudėtų, kol ją pjaustė.
Ostino žudiko maniako dingimas
Teksaso žudikas dingo staiga, kaip netikėtai ir buvo atsiradęs. Jis nužudė aštuonis žmones, užpuolė dar mažiausiai penkis, kuriems, laimė, pavyko likti gyviems. Per kelis mėnesius policija apklausė apie 400 įtariamųjų, bet nė vienam negalėjo pateikti kaltinimų dėl nužudymų.
Dauguma tyrėjų manė, kad visas aukas nužudė tas pats asmuo, bet Eulos Phillips nužudymo atvejis rodė, kad veikė ne vienas žmogus.
Buvo iškeltos kelios teorijos – apie žudikų gaują, apie finansinius ar rasistinius motyvus, kita vertus, nė vienai pagrįsti nepakako įrodymų.
Kas toks buvo tarnaičių žudikas?
Labiausiai teisėsaugininkų įtariamas asmuo Ostino žudynių istorijoje buvo malaizietis virėjas Maurice. Didžiąją gyvenimo dalį jis dirbo virėju laivuose, o 1885 m. pradėjo dirbti viename viešbutyje Ostine.
Visos aukos buvo nužudytos ne per toliausiai nuo viešbučio, kuriame jis dirbo. Praėjus mėnesiui po žudynių, 1886 m. sausį Maurice išėjo iš darbo viešbutyje ir daugiau nieko apie jį nebuvo girdėti.
Tyrėjai tikrino kelių aukų vaikinų ir vyrų biografijas, tačiau neaptiko konkrečių įrodymų.
Beje, E. Phillips vyrą Jimmy Phillipsą apkaltino žmonos nužudymų, dangstantis maniako braižu. Visgi po pusmečio kalėjime teismas jį išteisino ir paleido į laisvę.
Tarnaičių žudikas ir Jackas pjaustytojas
Tarnaičių žudiko ir Jacko pjaustyto žudymo braižai buvo labai panašūs. Kai kurių tyrėjų nuomone, už abi nusikaltimų bangas atsakingas vienas ir tas pats asmuo. Idealus kandidatas – minėtas virėjas Maurice.
1886 m. Maurice išvyko iš Ostino į Londoną ir ten gyveno, kai siautėjo Jackas pjaustytojas. Dar viena įdomi detalė – žudynės Londone liovėsi, praėjus kelioms savaitėms po Maurice išvykimo. Tiesa, pritrūko svaresnių įrodymų, kad būtų galima susieti tuos du pabaisas.
Pirmasis žudikas maniakas Amerikoje
Labai dažnai šių laikų pirmuoju žudiku maniaku vadinamas H. H. Holmesas, bet tarnaičių žudikas savo nusikaltimus įvykdė šešeriais metais anksčiau.
Po Ostino žudynių Amerikoje prasidėjo baisių nusikaltimų metas. Ostino nusikaltėlio tapatybės taip ir nenustatė. Viena aišku – tai buvo beprotis ir be galo žiaurus žmogus, kurio kraujo troškimas buvo beribis. Žudikas nepaisė nei rasės, nei visuomeninės padėties – per metus laiko nužudė ir juodaodžių, ir baltųjų, ir tarnaičių, ir turtingų moterų.
Deja, veikiausiai niekada nesužinosime, kas toks buvo Ostino žudikas maniakas ir kodėl jis vykdė savo nusikaltimus. Ar jis pats buvo tarnas? Gal nekentė moterų? Ar už visų nusikaltimų slypi kokie nors kitokie motyvai?
Net ir dabar tyrėjai nepriartėjo prie tiesos atskleidimo. Periodiškai atsiranda įvairių teorijų, bet šiurpų žudynių kaltininkas iki šiol tebėra neišaiškintas. Praėjo 135 metai, o istorija apie Ostino žudynes tebėra viena mįslingiausių ir šiurpiausių visų laikų istorijų.